Kai Miuncheno „Bayern“ argentinietis Leandro Bolmaro prametė paskutinės minutės metimą, Tautvydas Sabonis pratrūko emocijomis. Akivaizdžiai pilnas jų buvo ir Kazys Maksvytis, atrodė, iš visų jėgų bandęs nuslėpti savo džiaugsmą, tiesiog dalykiškai nuskubėjęs paspausti ranką Pablo Laso. T. Sabonis vėliau rėkdamas iš džiaugsmo patraukė link rūbinės, plačios šypsenos neslėpė ir Gintaras Krapikas.

Akivaizdu, kad ne tik žaidėjams, bet ir „Žalgirio“ trenerių štabui keturių pralaimėjimų serija jau slėgė pečius. Tokios pralaimėjimų virtinės per savo kol kas dar kuklią Eurolygos klubo trenerio patirtį K. Maksvytis dar nebuvo turėjęs. Šios rungtynės prieš bavarus buvo tokios, po kurių nesėkmės atveju psichologinė duobė galėjo pagilėti kone dvigubai. Pralaimėti antrai iš eilės lentelės pabaigos komandai sausakimšoje arenoje būtų smūgis tiek pačių žaidėjų pasitikėjimui savo jėgomis, tiek ir sirgalių entuziazmui.

„Žalgiris“ buvo solidesnė komanda

Tiesa, čia būtina pripažinti, kad jei L. Bolmaro ir būtų pataikęs tą metimą, ir nutildęs visą Nemuno salą, fakto tai veikiausiai nekeistų – „Žalgiris“ penktadienio vakarą buvo solidesnė komanda.

Didžiąją mačo dalį „Žalgiris“ šiose rungtynėse turėjo viską, ko tik norėjo. Pritrūko tik vieno – pataikyti savo metimus. „Žalgiris“ pelnė 74 taškus. Ironiška, bet pergalę pasiekti pavyko su trečiu nerezultatyviausiu šio sezono maču. Pastarąjį kartą tiek nedaug taškų pelnius kauniečiams Eurolygoje pavyko nuskinti pergalę pavyko šių metų balandį, kai Tel Avivo „Maccabiui“ namuose patiesti pakako 68 įmestų taškų.

„Žalgiris“ šįkart išsimetė 30 tritaškių – tiek pat kiek ir dvitaškių, o metimus Lietuvos čempionai kūrėsi labai lengvai. Pirmoje mačo pusėje netgi buvo galima supainioti – tai Miuncheno „Bayern“, ar ne vienerius metus NBA lygoje nemotyvuotos gintis Šarlotės „Hornets“ žaidėjai atvyko į Kauną. Pablo Laso klaidingai nurodžius starto penketą, Freddie Gillespie sužaidė tik ne pilnas keturias minutes, o centro pozicijoje būtent Serge’as Ibaka žaidė didesnę laiko dalį. Tai „Žalgiriui“ buvo gana palangu puolimo idėjų įgyvendinimui.

Tokie momentai yra itin svarbūs, kai varžovai turi individualiai stiprų gynėją. Tokį, koks, pavyzdžiui, yra Keenanas Evansas. „Žalgiris“ Europos čempioną baudė atakuojant jau pirmomis sekundėmis. Rezultatas – du ankstyvi K. Evanso tritaškiai.

P. Laso visą pirmą pusę niekaip nesureagavo į vieną ir tą pačią „pick and pop“ kombinaciją su Rolandu Šmitu. Puolėjas iš Valmieros jau pirmosiomis minutėmis gavo išsimesti net tris laisvus tritaškius. Iš jų pataikė du. Neatrodė, kad R. Šmitą prižiūrėjęs D. Bookeris suprato, iš kur lyja taškais.