Vengrijoje – lietuvių nepasitenkinimas dėl supainioto Lietuvos himno

Paulius Matulevičius

Tatabanijoje (Vengrija) vykusiame pasaulio imtynių meistrų čempionate per apdovanojimų ceremoniją, kuomet čempionu tapo klaipėdietis Edgaras Voitechovskis, įvyko nemalonus incidentas – organizatoriai paleido ne tą himną. Tada būrys Lietuvos rinktinės narių ir palaikymo komanda ėmė šaukti: „būūūū“.

„Amerikiečių rinktinės nariai ėmė žvalgytis ir stebėtis iš nuostabos, nesupratę, kas vyksta. Pagalvojo, kad mes prieš kažką protestuojame ar reiškiame nepasitenkinimą, bet mes norėjome pabrėžti, kad įvyko klaida“, – pasakojo iš pasaulio čempionato grįžę klaipėdiečiai, pasaulio meistrų čempionas Edgaras Voitechovskis ir Klaipėdos miesto imtynių federacijos viceprezidentas Genadijus Kavunenka.

Organizatoriai ėmė vienas į kitą žvalgytis ir tik po kurio laiko suprato, kad paleido visai ne Lietuvos himną.

„Nemalonus incidentas, bet smagu, kad organizatoriai greitai išsprendė šią klaidą ir jau po kelių minučių nuskambėjo mūsų šalies himnas. Nerealus jausmas, kai visi skanduoja: ‚Lietuva, Lietuva‘, pradeda skambėti Lietuvos himnas, į viršų kyla Lietuvos vėliava… Amerikos sportininkai su pasididžiavimu žiūri, kad mes, lietuviai, tokie vieningi, ir visa tai ima filmuoti. Kūnu bėgioja malonūs šiurpuliukai, net akyse susikaupė ašaros. Tokiais momentais supranti, kad visas tas triūsas ir įdėtas darbas nenuėjo veltui“, – sakė pasaulio laisvųjų imtynių meistrų čempionas E. Voitechovskis.

Sugrįžus iš Vengrijos, Klaipėdoje jo laukė dar viena staigmena – būrys jaunųjų imtynininkų, jų tėvelių ir šios sporto šakos trenerių jį pasitiko su didžiuliu tortu, kuriame pavaizduotas naujasis pasaulio čempionas.

„Ačiū vaikams ir tėveliams. Jie tikrai sugeba nustebinti. Ta sklindanti iš jų šiluma – nereali. Tokiomis akimirkomis supranti, kad gyvenime eini teisingu keliu ir pasirinktas sportininko bei trenerio kelias yra tas, kuris suteikia pačias geriausias emocijas“, – sakė ne tik pats profesionaliai sportuojantis, bet dar ir jaunąją imtynininkų kartą ugdantis pasaulio čempionas.

E. Voitechovskis sakė, kad pasaulio meistrų čempiono titulas – tarsi dar vienos jo svajonės išsipildymas.

„Šio tikslo link kryptingai ėjau daugybę metų – juk laisvąsias imtynes lankau nuo šešerių metų. Per tą laiką išlieta išties daug prakaito, gausybė varžybų, stovyklų, įtemptų pasiruošimo etapų – ir pagaliau tai įvyko.

Kai susimąstai ir atsuki laiką atgal, supranti, kad visas tas triūsas – ne veltui. Įtempti buvo ir pastarieji treji metai, kai žygiavau pasaulio meistrų čempiono titulo link.

Prieš trejus metus pasaulio meistrų čempionate Graikijoje likau septintas, praėjusiais metais Kroatijoje iškovojau sidabrą. Tąkart abiejuose čempionatuose pralaimėjau tam pačiam varžovui – po UWW vėliava kovojusiam Alanui Zasejevui, o šiemet jį finale rezultatu 3:0 nugalėjau.

Išties saldus revanšas. Jausmas – nerealus. Sunku apibūdinti žodžiais“, – pabrėžė E. Voitechovskis.

Praėjusiais metais su tuo pačiu varžovu Edgaras kovo finale Kroatijoje vykusiame pasaulio čempionate. Tąkart dvikova baigėsi lygiosiomis 6:6, tačiau pagal papildomus kriterijus pergalė buvo skirta varžovui, nes šis paskutinis pelnė taškus.

„Dar šįkart prieš kovą pagalvojau: vėl tas pats varžovas, negi vėl pralaimėsiu? Sau kartojau, kad negaliu to leisti, nes tokia kita galimybė gyvenime gali ir nebepasikartoti.

Išėjau ant imtynių kilimo ir padariau viską, ką planavom. Dar prieš kovą prie manęs priėjo brolis Andrius, kuris taip pat visą gyvenimą lanko imtynes ir dalyvavo pasaulio čempionate (šįkart liko devintas), davė keletą naudingų patarimų.

Šįkart jau aš triumfavau. Tada jau – tiesiog džiaugsmo ašaros… Pagaliau į Klaipėdą parvežiau pasaulio čempionato auksą.

Lietuvos imtynių federacijos prezidentas, olimpinis prizininkas Aleksandras Kazakevič taip pat atvyko į pasaulio čempionatą. Mus, visus sportininkus, labai palaikė. Autobusiuku atvyko ir visa palaikymo komanda. Jaučiamas stiprus imtynininkų ryšys“, – kalbėjo E. Voitechovskis.

Pasaulio čempionas teigė, kad jį labai motyvavo prieš kovą atsiųsta žmonos žinutė. Ji parašė: „Mėgaukis akimirka, kovok širdimi. Tu pats žinai viską geriausiai, tau niekam nieko įrodinėti nereikia! Tiek aš, tiek vaikai didžiuojamės tavimi iki dangaus ir atgal.“

„Būsiu atviras: tai išties įkvėpė, suvirpino širdį, net išspaudžiau ašarą. Ir pats sau pasakiau, kad privalau tai padaryti dėl žmonos, dėl vaikų, dėl tėvų, brolio, sesers, kurie taip pat visą gyvenimą ‚prie sporto‘ ir visuomet mane taip nuoširdžiai palaiko.

Taip pat noriu ištarti nuoširdų ačiū Klaipėdos imtynių federacijos viceprezidentui Genadijui Kęstui Kavunenkai, kuris dėjo visas pastangas, ieškojo rėmėjų, viskuo rūpinosi, kad aš galėčiau tinkamai pasiruošti šioms varžyboms ir atstovauti Lietuvai Vengrijoje.

Juk pasiruošimas tokiems čempionatams kainuoja nemažai pinigų. Šiemet dukart teko stovyklauti Lenkijoje, organizavome treniruočių stovyklą ir Druskininkuose. Pasiruošimas čempionatui, stovyklos, maitinimas, išvyka – visa tai reikalauja didelių finansinių išteklių, atsiėjo apie 5–7 tūkstančius eurų.

Jei ne rėmėjų pagalba, Klaipėdos imtynių federacijos viceprezidento iniciatyvumas ir rūpestis kiekviena smulkmena, vargu ar būtų tai, kas pasaulio čempionate įvyko.

Jis jau prieš trejus metus, kai dalyvavau pirmajame pasaulio meistrų čempionate, darė viską, kad aš dalyvaučiau ir toliau siekčiau aukščiausių tikslų.

Taigi drąsiai galiu pasakyti, kad šis medalis – mūsų bendro darbo vaisius, įskaitant ir šeimos narius. Tu vienas nieko nepadarysi. O kai yra tiek palaikančių ir padedančių, gali kalnus nuversti. Visiems nuoširdžiai ačiū“, – sakė E. Voitechovskis.

The post Vengrijoje – lietuvių nepasitenkinimas dėl supainioto Lietuvos himno first appeared on Sportas24.