Lietuviai sveikatą vis dažniau patiki dirbtiniam intelektui – medikė patarė, kaip tą daryti saugiau

Pasijutome blogai – ir pirmiausia atidarome ne gydytojo duris, o naršyklę. Tai jau medikų kasdienybė: pacientai vis dažniau ateina su savidiagnoze, pasitarę su dirbtiniu intelektu (DI), sako skaitmeninės medicinos platformos „uhealth“ gydytoja Elžbieta Čepėnaitė. Pasak jos, kartais tai padeda, bet gali ir nemenkai apsunkinti gydymą – specialistė pasidalijo konkrečiais patarimais, kaip neperžengti ribos tarp sveiko smalsumo ir pavojingos savigydos.

Kad medikas ne visada yra pirmas žinių šaltinis, rodo ir „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinis savijautos indeksas (NSI). Tyrimo duomenimis, tik kas trečias gyventojas informaciją apie sveikatą ir ilgaamžiškumą gauna iš gydytojų ir kitų sveikatos specialistų. Daugiau jų renkasi naujienų portalus (45 %) ar socialinius tinklus (42 %).

„Apskritai visuomenėje didėja sveikatos nerimas, ypač tarp jaunesnės kartos. Populiaru kalbėtis apie ligas, diagnozes, lygintis vaistais. Iš vienos pusės – labai džiaugiuosi, kad žmonės domisi sveikata, skaito, ieško atsakymų – pacientai turi būti smalsūs, klausti, o kartais net ir įkyriai“, – sako gydytoja.

Tačiau, pasak jos, neretai atsitinka, kai perskaitę nekokybiškos informacijos pacientai prisigąsdina, skiria daug pinigų nereikalingiems tyrimams ar procedūroms savo nuožiūra, vartoja medikamentus ar papildus, kai to visiškai nereikėjo. Kartais taip jie net pablogina savo problemą, o pasikonsultavus su specialistu, ją būtų buvę galima išspręsti greičiau, pigiau ir tikslingiau.

Pavojus – netiksli diagnozė

Klaidingų savidiagnozių pavyzdžių – apstu. Iš E. Čepėnaitės patirties, pacientai dažniausiai bendraudami su DI labai save prigąsdina. Pavyzdžiui, pamatę tamsesnes išmatas pasiskaito, kad tai rodo vidinį kraujavimą. Vis dėlto gydytojas neretai nuramina pacientą paprasčiausiai pasiteiravęs, ar šis pastaruoju metu nepradėjo vartoti geležies papildų, galinčių pakeisti jų spalvą. Pradėjus mirguliuoti akyse, pacientas gali sau diagnozuoti insultą, nors galbūt tai – migrena su aura.

„Problemų gali kilti ir tuomet, kai pacientai būna tokie įsitikinę surastos informacijos teisingumu, kad turi išankstinį nusistatymą dėl gydytojo pasiūlyto sprendimo, jeigu jis kitoks. Labai dažnai žmonės su peršalimo simptomais ir neigiamu gripo testu vis tiek nori vaistų nuo gripo ar antibiotikų, kad pasveiktų „greičiau“ – nors kraujo tyrimuose bakterinės infekcijos nestebime. Tuomet labai sunku įtikinti, kad gydymas šiais vaistais ne tik nepadės, bet ir gali pakenkti“, – įspėja medikė.

Ji pasakoja, kad kartais pacientai susimaišo mediciniuose, anatominiuose terminuose ir skaito informaciją visai ne apie savo būklę ar simptomus – tai taip pat gali nuvesti į daug bereikalingų tyrimų, procedūrų ar tiesiog į didelį sveikatos nerimą.

Vaistinėse pasitaiko ir kurioziškų prašymų

Panaši situacija susiklosto ir vaistinėse. „Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Mockė mato, kad vis dažnesnis pacientas jau turi savo interpretaciją apie negalavimą ir jo gydymą – ateina su konkrečiu vaisto pavadinimu, rastu internete ar pasiūlytu DI.

„DI ir skaitmeniniai šaltiniai pateikia bendro pobūdžio informaciją ir negali pakeisti gydytojo konsultacijos. Todėl neretai pacientų savidiagnozės būna netikslios, o kai kurie net prašo vaistų, kurie yra netinkami jų konkrečiai situacijai arba kurie Lietuvoje išvis neegzistuoja“, – sako vaistininkė E. Mockė.

Tokiais atvejais, pasak E. Mockės, vaistininko užduotis – įvertinti situaciją: todėl klausiama apie simptomus, jų trukmę, kitus vartojamus vaistus. Tikslas yra rasti saugiausią ir efektyviausią sprendimą, atitinkantį paciento simptomus, rizikos veiksnius.

„Į vaistinę žmonės gali drąsiai kreiptis ne tik dėl lengvų negalavimų, bet ir tada, kai kyla neaiškumų dėl vaistų vartojimo, jų derinimo ar galimų šalutinių poveikių. Labai dažnai žmonės ateina tiesiog todėl, kad nežino, kas jiems yra – jaučia simptomus ar diskomfortą. Vienais atvejais pakanka konsultacijos ir nereceptinių priemonių rekomendavimo. Kitais – pacientą reikia laiku nukreipti pas gydytoją“, – sako vaistininkė E. Mockė.

E. Mockės teigimu, viena svarbiausių vaistininko užduočių – ne tik suteikti profesionalią konsultaciją, bet ir padėti pacientui atpažinti, kada savipriežiūros nebepakanka ir būtinas gydytojo įvertinimas, ypač kai internetas ar DI gali pateikti netikslią informaciją.

Kaip klausti DI ir apie ką geriau jo nesiteirauti 

E. Čepėnaitė pastebi, kad nuotoliu dažnai kreipiasi žmonės, norintys pratęsti gydymą nekeliant kojos iš namų – pavyzdžiui, kai jų gydytojas atostogauja, pamiršta pratęsti vaistus ar išrašyti siuntimą. Tačiau vis dažniau pasitaiko ir kitas atvejis: žmonės kreipiasi tiesiog pasitikslinti internete rastą ar iš DI gautą informaciją, nes rūpinasi savo sveikata ir nori tai daryti atsakingai.

„Tikrai neraginu atsisakyti skaitmeninių šaltinių – tik naudokite juos apgalvotai. AI naudingas norint pasitikslinti medicininius terminus. Labai svarbu savo simptomus apibūdinti kuo įmanoma tiksliau. Galite užduoti tokius klausimus kaip: „Kokios gali būti tokio simptomo priežastys?“, „Kada tai vis dar normos ribose?“, „Kada reiktų kreiptis į gydytoją“, – patarimais dalijasi „uhealth“ gydytoja.

Kad pokalbis su DI duotų kuo daugiau naudos, verta laikytis kelių praktinių taisyklių. Pirma – kuo daugiau konteksto: nurodykite amžių, lytį, esamas ligas, vartojamus vaistus ir kiek laiko trunka simptomas. Antra – užduokite tikslius klausimus. „Ką reiškia feritino rodiklis 8 ng/ml moteriai?“ duos daug naudingesnį atsakymą nei „Ar man trūksta geležies?“. Trečia – jei atsakymas neaiškus, paprašykite paaiškinti paprasčiau arba pateikti konkretų pavyzdį.

Tačiau medikė aiškiai brėžia ribą: DI įrankiuose nerekomenduoja tikslintis vaistų dozių, diagnozių ar naudoti juos kaip „greitąją pagalbą“ – skubos atveju būtina kreiptis į skubią medicininę pagalbą.  Nepatartina DI patikėti vaiko simptomų vertinimo: jų organizmas reaguoja kitaip, o klaidos kainuoja brangiau. Galiausiai – jei simptomas kartojasi, tai signalas, kad reikia ne naujos paieškos, o gydytojo.

„Labai svarbu atsiminti – DI atsakymą visada vertinkite kaip pradinį orientyrą, o ne galutinę išvadą: jis nežino jūsų išsamios medicininės istorijos ir negali jūsų apžiūrėti. Todėl pasitarus su juo, pasikonsultuokite ir su gydytoju. Tik tai padės užtikrinti tikrą saugumą“, – pabrėžia E. Čepėnaitė.

The post Lietuviai sveikatą vis dažniau patiki dirbtiniam intelektui – medikė patarė, kaip tą daryti saugiau first appeared on Sportas24.