Rankinis: visa, ką reikia žinoti apie šią sporto šaką

Įvadas

Rankinis – tai dinamiškas ir azartiškas komandinis sportas, kuriame susitinka dvi komandos, siekiančios pelnyti kuo daugiau įvarčių į priešininkų vartus. Šis žaidimas, pasižymintis greitu tempu, jėgos ir strategijos deriniu, yra populiarus visame pasaulyje, o ypač Europoje. Lietuvoje rankinis taip pat turi gilias tradicijas ir yra viena iš mėgstamiausių sporto šakų, dovanojusi šaliai ne vieną skambią pergalę tarptautinėse arenose. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime viską, ką reikia žinoti apie rankinį: nuo jo istorijos ir taisyklių iki populiarumo Lietuvoje ir patarimų, kaip pradėti juo užsiimti.

Istorija

Šiuolaikinio rankinio ištakos siekia XIX amžiaus pabaigą. 1898 metais Danijos miesto Ordrupo gimnazijos mokytojas Holgeris Nielsenas, siekdamas paįvairinti kūno kultūros pamokas, sukūrė naują žaidimą su kamuoliu, kuris buvo žaidžiamas rankomis. Tai buvo pirmieji žingsniai link to, ką šiandien vadiname rankiniu. XX amžiaus pradžioje susiformavo ir pirmosios taisyklės, kurios, tiesa, gerokai skyrėsi nuo dabartinių: komandas sudarė po vienuolika žaidėjų, o aikštė buvo kur kas didesnė.

Svarbus postūmis rankinio raidai buvo 1928 metais Amsterdame įkurta Tarptautinė mėgėjų rankinio federacija (IAHF). Jau 1936 metais rankinis debiutavo Berlyno olimpinėse žaidynėse, tiesa, tuomet dar buvo žaidžiamas lauko rankinis. Po Antrojo pasaulinio karo, 1946 metais, Kopenhagoje buvo įkurta nauja Tarptautinė rankinio federacija (IHF), kuri ėmėsi reformuoti taisykles. Buvo sumažintas žaidėjų skaičius iki septynių, aikštės matmenys pritaikyti salėms, o pats žaidimas tapo kur kas dinamiškesnis ir patrauklesnis žiūrovams. Nuo 1966 metų lauko rankinio pasaulio čempionatai neberengiami, o salės rankinis tapo dominuojančia šios sporto šakos forma. 1972 metais vyrų rankinis grįžo į olimpinių žaidynių programą, o 1976 metais prie jų prisijungė ir moterų rankinis.

Rankinis Lietuvoje

Lietuvoje rankinis taip pat turi turtingą istoriją. Pirmasis rankinio turnyras buvo surengtas 1927 metais Klaipėdoje, o 1931 metais Mykolas Paura išleido pirmąsias rankinio taisykles lietuvių kalba, pavadindamas žaidimą „rankasvydžiu". Po Antrojo pasaulinio karo rankinis Lietuvoje atgimė su nauja jėga: 1955 metais surengtos pirmosios Lietuvos taurės varžybos, o 1956 metais – pirmasis Lietuvos čempionatas.

Lietuvos rankinio klubai greitai išsikovojo pripažinimą ir Sovietų Sąjungos mastu. Legendinė Kauno „Žalgirio" moterų komanda net keturis kartus tapo SSRS čempione (1957, 1960, 1966, 1967 m.), iškovojo SSRS taurę (1978 m.) ir du kartus triumfavo Europos taurės turnyre (1967, 1968 m.). Vyrų rankinyje taip pat netrūko pergalių: Kauno „Atletas" 1963 metais tapo SSRS čempionu, o Kauno „Granitas" 1987 metais iškovojo prestižinę IHF taurę. Vilniaus „Eglės" moterų komanda pakartojo „Granito" sėkmę 1988 metais.

Atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais buvo įkurta Lietuvos rankinio federacija, kuri 1992 metais tapo pilnateise IHF nare. Lietuvos nacionalinės rinktinės taip pat sėkmingai startavo tarptautinėje arenoje: moterų rinktinė 1993 metais pasaulio čempionate užėmė 13-ąją vietą, o vyrų rinktinė 1997 metais pasaulio čempionate Japonijoje pasiekė istorinę 10-ąją vietą.

Taisyklės ir žaidimo principai

Rankinis žaidžiamas stačiakampėje 40 metrų ilgio ir 20 metrų pločio aikštelėje. Kiekvienoje komandoje vienu metu žaidžia septyni žaidėjai: šeši aikštės žaidėjai ir vienas vartininkas. Rungtynes sudaro du kėliniai po 30 minučių su 10 minučių pertrauka tarp jų. Pagrindinis žaidimo tikslas – įmesti kamuolį į varžovų vartus, kurie yra 2 metrų aukščio ir 3 metrų pločio.

Žaidėjai gali varytis kamuolį, perduoti jį komandos draugams ir mesti į vartus. Tačiau yra keletas svarbių apribojimų: žaidėjas negali laikyti kamuolio ilgiau nei tris sekundes ir negali žengti su juo daugiau nei trijų žingsnių. Po trijų žingsnių žaidėjas privalo atlikti metimą, perdavimą arba pradėti varytis kamuolį. Žaidėjų keitimų skaičius rungtynių metu nėra ribojamas, o tai leidžia palaikyti aukštą žaidimo tempą.

Puolančios komandos žaidėjai negali užminti ant 6 metrų linijos, žyminčios vartininko aikštelę. Metimai į vartus dažniausiai atliekami iš už šios linijos arba pašokus virš jos. Už taisyklių pažeidimus skiriamos įvairios nuobaudos: įspėjimas (geltona kortelė), dviejų minučių pašalinimas iš aikštės arba diskvalifikacija (raudona kortelė) už ypač grubų žaidimą.

Aikštė, įranga, inventorius

Kaip minėta, standartinė rankinio aikštelė yra 40x20 metrų dydžio. Svarbiausios linijos aikštelėje yra vartų linija, 6 metrų linija (vartininko aikštelė), 7 metrų linija (baudinio metimo vieta) ir 9 metrų linija (laisvo metimo linija). Vartai yra tvirtai pritvirtinti prie grindų.

Rankinio kamuolys yra pagamintas iš odos arba sintetinės medžiagos. Jo dydis ir svoris skiriasi priklausomai nuo žaidėjų amžiaus ir lyties. Vyrų kamuolys yra didesnis ir sunkesnis (apie 18,5-19 cm skersmens ir 450 g svorio), o moterų – mažesnis ir lengvesnis (17,2-17,8 cm skersmens ir 350 g svorio). Vaikų komandos naudoja dar mažesnius ir lengvesnius kamuolius.

Žaidėjų apranga susideda iš marškinėlių, šortų, kojinių ir sportinių batelių. Vartininkų apranga skiriasi nuo aikštės žaidėjų, kad būtų lengviau juos atskirti. Papildoma apsaugos įranga, pavyzdžiui, antkeliai ar alkūnių apsaugos, nėra privaloma, tačiau daugelis žaidėjų ją naudoja siekdami išvengti traumų.

Populiarumas pasaulyje ir Lietuvoje

Rankinis yra ypač populiarus Europoje, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Danija, Švedija, Norvegija, Kroatija ir Vengrija. Šiose šalyse nacionaliniai čempionatai pritraukia tūkstančius žiūrovų, o rankininkai yra tikros sporto žvaigždės. Pasaulio ir Europos čempionatai, taip pat olimpinės žaidynės, yra svarbiausi tarptautiniai rankinio renginiai, sulaukiantys didžiulio susidomėjimo.

Lietuvoje rankinis taip pat turi ištikimų gerbėjų būrį. Nors populiarumu jis galbūt ir nusileidžia krepšiniui, tačiau Lietuvos rankinio lyga (LRL) ir Lietuvos moterų rankinio lyga (LMRL) reguliariai vykdo čempionatus, kuriuose kovoja stipriausi šalies klubai. Tokie klubai kaip Kauno „Granitas-Karys", Klaipėdos „Dragūnas", Vilniaus „Šviesa" vyrų lygoje, ar Kauno „ACME-Žalgiris", Garliavos „Cascada-HC Garliava" moterų lygoje yra gerai žinomi rankinio bendruomenėje.

Žymiausi sportininkai

Pasaulio rankinio istorijoje yra daugybė legendinių žaidėjų, palikusių ryškų pėdsaką. Prancūzas Nikola Karabatićius, dukart olimpinis, keturiskart pasaulio ir triskart Europos čempionas, daugelio laikomas vienu geriausių visų laikų rankininku. Danas Mikkelis Hansenas, pasižymintis neįtikėtinu metimu, taip pat yra iškovojęs visus svarbiausius titulus. Kroatas Ivano Balićius, garsėjęs savo kūrybiškumu ir žaidimo vizija, dukart buvo išrinktas geriausiu pasaulio rankininku. Negalima nepaminėti ir tokių žvaigždžių kaip ispanas Talantas Duišebajevas, makedonas Kirilas Lazarovas ar legendinis vartininkas Arpadas Šterbikas.

Moterų rankinyje taip pat netrūksta legendų. Vengrė Anita Görbicz ir norvegė Nora Mørk yra vienos ryškiausių pastarųjų dešimtmečių žvaigždžių, savo žaidimu įkvėpusios tūkstančius mergaičių visame pasaulyje.

Lietuva taip pat gali didžiuotis savo rankininkais. Sovietmečiu olimpinėmis čempionėmis tapo Aldona Česaitytė-Nenėnienė ir Sigita Mažeikaitė-Strečen. Voldemaras Novickis ir Raimondas Valuckas su SSRS rinktine tapo olimpiniais čempionais 1988 metais Seule. Jau nepriklausomos Lietuvos laikais ryškiausiai žibėjo Gintaras Savukynas, Almantas Savonis, o pastaraisiais metais geriausiais Lietuvos rankininkais ne kartą buvo renkami Aidenas Malašinskas ir Karolis Antanavičius. Moterų rankinyje išsiskiria Aušra Arciševskaja ir legendinė Rima Sypkus.

Kaip pradėti užsiimti šia sporto šaka Lietuvoje

Norintiems pradėti žaisti rankinį Lietuvoje yra kelios galimybės. Daugelyje didžiųjų miestų veikia sporto mokyklos ir rankinio klubai, kurie priima vaikus ir jaunimą į treniruotes. Pavyzdžiui, Kauno sporto mokykla „Gaja", Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio ir kitų miestų sporto centrai turi rankinio skyrius. Informacijos apie priėmimą ir treniruočių laikus galima rasti sporto mokyklų interneto svetainėse.

Suaugusieji, norintys išbandyti rankinį, gali ieškoti mėgėjų komandų arba kreiptis į rankinio klubus. Lietuvos rankinio federacijos (LRF) interneto svetainėje (www.rankinis.lt) galima rasti visų oficialių Lietuvos rankinio klubų sąrašą ir kontaktinę informaciją. Tai puikus atspirties taškas ieškant, kur būtų galima pradėti sportuoti.

Išvados

Rankinis – tai sporto šaka, reikalaujanti ne tik fizinės jėgos ir ištvermės, bet ir greito mąstymo, komandinio darbo ir strategijos. Turtinga istorija, dinamiškos taisyklės ir didelis populiarumas visame pasaulyje daro šį žaidimą patrauklų tiek žaidėjams, tiek žiūrovams. Lietuvoje rankinis turi gilias tradicijas ir stiprią bendruomenę, todėl kiekvienas, norintis tapti šio įdomaus sporto dalimi, tikrai ras tam galimybių. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau susipažinti su rankiniu ir galbūt net įkvėpė patiems paimti kamuolį į rankas.