Skausmas ar diskomfortas po fizinio krūvio: kada pakanka tepalo, o kada reikia mediko?

Intensyvesnė treniruotė, ilgesnis darbas sode ar tiesiog didesnis fizinis krūvis – ir dažnai kūnas netrunka to priminti. Dažnai po intensyvios veiklos atsiradęs skausmas nurašomas kaip „normalus“, tikintis, kad praeis savaime. Tačiau, pasak skaitmeninės medicinos platformos „uhealth“ gydytojos Justės Zeidotaitės-Marmokienės, ne visais atvejais verta laukti – kartais tai gali būti rimtesnės problemos signalas.

„Geras“ skausmas ir pavojingi signalai: kur riba?

Ryšys tarp fizinio aktyvumo ir savijautos aiškus – judėjimas gerina tiek fizinę, tiek emocinę būklę. Tačiau ribą tarp naudingo krūvio poveikio ir tikros traumos žinoti taip pat svarbu, pažymi J. Zeidotaitė-Marmokienė.

Gydytoja aiškina, kad ne kiekvienas skausmas po fizinio krūvio yra blogas ženklas. Vadinamas „geras“ raumenų skausmas dažniausiai atsiranda per 12–24 val. po fizinės veiklos, yra maudžiantis, simetriškas ir per kelias dienas silpnėja. Tai normali raumenų reakcija į krūvį.

„Jei skausmas neramina, ne visais atvejais būtina iš karto vykti į gydymo įstaigą. Gali pakakti ir nuotolinės konsultacijos, jei skausmas lengvas ar vidutinis, nėra deformacijos ar kitų simptomų. Specialistas gali patarti, atsakyti į klausimus, nuraminti, nukreipti tinkama gydymo linkme“, – sako ji.

Bet visai kitoks signalas – staigus, aštrus, vienoje vietoje juntamas skausmas krūvio metu, lydimas patinimo ar judesio ribotumo. Jis gali rodyti traumą, todėl veiklą reikia iškart nutraukti.

„Nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos būtina, jei kartu su skausmu atsiranda kraujavimas, matoma deformacija, galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas, širdies ritmo sutrikimai, stiprus bendras silpnumas ar itin tamsus šlapimas – tai jau yra pavojaus ženklai, reikalaujantys greitos reakcijos. Būtina fizinė apžiūra ir tyrimai“, – įspėja gydytoja.

Pirmoji pagalba namuose: ką verta turėti po ranka

„Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė atkreipia dėmesį, kad tinkamai paruošta namų vaistinėlė gali padėti greitai sureaguoti į smulkesnes traumas.

„Fiziškai aktyviems, sportuojantiems žmonėms verta turėti šalčio kompresų ar specialių paketų, elastinio binto, teipų, skirtingo dydžio ir formos pleistrų. Vaistinėlėje vietą turi rasti antiseptinės priemonės (purškalas, kremas) žaizdoms prižiūrėti. Kalbant apie vaistus, pravartu turėti nesteroidinių vaistų nuo skausmo ir uždegimo – tiek geriamų, tiek tepamų“, – vardija vaistininkas M. Rutalė.

Tokia vaistinėlė padėtų greičiau ir tinkamiau reaguoti į dažniausiai pasitaikančias sporto traumas dar prieš kreipiantis į specialistą, sako jis. Tačiau M. Rutalė pabrėžia: nereceptinių vaistų nuo skausmo ir uždegimo pakanka, kai skausmas yra jaučiamas, tačiau netrukdo judėti, kai kompresai ar geliai, poilsis ir bintavimas jį mažina.

„Bet kai skausmas stiprus, vaistai nepadeda arba padeda tik trumpam, yra sunku judėti ar tiesiog keisti padėtį, tinimas nepraeina net naudojant kompresą ar elastinį bintą, skausmas trunka ilgiau nei savaitę – tai aiškūs ženklai kreiptis pas gydytoją, o ne ieškoti stipresnio preparato“, – sako M. Rutalė.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei skausmas pereina į tirpimo, dilgčiojimo jausmą. Svarbiausia, pasak vaistininko M. Rutalės, – neignoruoti signalų. Kūnas dažniausiai gana aiškiai parodo, kada jam reikia daugiau nei tik poilsio.

Kada reikia šaldyti, o kada – šildyti

Nors skausmas dažnai suvokiamas kaip laikinas nepatogumas, būtent reakcija į jį gali nulemti, kaip greitai organizmas atsigaus. M. Rutalė pastebi, kad žmonės dažnai pasirenka kelias tokio paties poveikio priemones – tai neduos daugiau naudos. Be to, daugelis vis dar painiojasi – kada naudoti šaldančius preparatus, o kada skaudamą vietą būtų gerai šildyti.

„Patyrus traumą, pirmas pasirinkimas turėtų būti šaldančios priemonės – ledo, šalčio kompresai, šaldantys geliai, kremai. Šaltis mažina tinimą, todėl mažėja ir skausmas“, – paaiškina vaistininkas M. Rutalė.

Šildančio poveikio priemonės – pleistrai, kremai ar geliai – rekomenduojami po traumos praėjus maždaug 72 val. Pasak M. Rutalės, jos pagerina kraujotaką traumos vietoje ir atpalaiduoja raumenis. Taip pat šildančios priemonės rekomenduojamos lėtiniam sąnarių, raumenų skausmui.

„Viena dažniausių klaidų – ir per greitas grįžimas prie sporto, ignoruojant skausmą. Taip pat dažnai persistengiama su vaistais nuo skausmo arba per anksti taikoma šiluma ar intensyvus masažas. Ūmioje fazėje tai gali tik pabloginti situaciją ir uždelsti gijimą“, – pabrėžia J. Zeidotaitė-Marmokienė.

Pasak „uhealth“ gydytojos, skausmas po fizinio krūvio dažnai yra normali organizmo reakcija, tačiau ne visada. Gebėjimas atskirti „gerą“ skausmą nuo pavojingo ir žinoti, kaip elgtis, gali padėti išvengti rimtesnių problemų – o kartais ir greičiau sugrįžti į įprastą ritmą.

The post Skausmas ar diskomfortas po fizinio krūvio: kada pakanka tepalo, o kada reikia mediko? first appeared on Sportas24.