Kodėl energijos lygis krinta po 25-erių – ir kaip ilgiau išlikti gyvybingam?

„Atsikeliu pavargęs. Dar prieš išlipant iš lovos ryte jau laukiu, kada vakare vėl galėsiu į ją grįžti. Nėra nei jėgų, nei motyvacijos, nei aiškaus atsakymo – kodėl? Gal taip turi būti? Gal visi taip gyvena?“ Skamba pažįstamai?

Vis daugiau žmonių šiandien išgyvena nepaaiškinamą, lyg nuolat fone tvyrantį nuovargį – tokį, kurio neišsklaido nei savaitgalis, nei atostogos, nei papildoma valanda miego. Tad, kas sukelia nuolatinį energijos trūkumą šiuolaikiniame gyvenime? „Aconitum“ konsultuojanti gydytoja Ugnė Lindžiūtė kviečia pažvelgti giliau – į priežastis, kurios ne visada matomos iš pirmo žvilgsnio. Ir svarbiausia – dalijasi, kaip galime padėti sau, kad energijos kupinos dienos taptų ne išimtimi, o nauja kasdienybe.

Energijos trūkumas – daugiasluoksnė problema

Šiuolaikinis nuovargis ne visada turi vieną aiškią priežastį. Kartais jis kaupiasi tyliai, sluoksnis po sluoksnio – nuo prasto miego iki pamirštų emocinių poreikių. Gydytoja U. Lindžiūtė pabrėžia – energijos trūkumas yra daugiasluoksnė problema, kurios šaknys dažnai slypi tiek mūsų kūne, tiek mintyse.

„Kai žmogus sako, kad neturi energijos, tai gali būti ir fizinės, ir psichologinės priežastys. Dažniausios energijos trūkumo priežastys yra tos, kad žmonės neišsimiega, gyvena ilgalaikėje stresinėje būsenoje, prastai maitinasi, nepakankamai juda, daug laiko praleidžia prie ekranų, neskiria laiko kokybiškam poilsiui. Iš psichologinės pusės energija dingsta tada, kai mes ilgą laiką gyvename neatsižvelgdami į savo psichologinius poreikius, kai slopiname emocijas, nuolat stengiamės įtikti kitiems, ignoruojame savo ribas ar gyvename ne pagal savo vidines vertybes“, – teigia gydytoja.

Mažėja nuo 25 metų

Tiesa, U. Lindžiūtė priduria, kad kartais energija išsenka net tada, kai stengiamės rūpintis savimi – sveikai maitinamės, miegame, judame. Kodėl taip nutinka? Atsakymas slypi giliau – mūsų ląstelių viduje.

„Mūsų kūno ląstelėse energiją gamina mitochondrijos, jas galime vadinti „energijos jėgainėmis“. Moksliniai tyrimai rodo, kad NAD+, medžiagos, iš kurios organizmas pasigamina energiją, pradeda mažėti nuo maždaug 25 metų. Tačiau nors biologiškai energijos lygis su amžiumi mažėja, šis mažėjimas taip pat labai stipriai priklauso ir nuo mūsų gyvenimo būdo. Todėl energijos trūkumas vis dažniau pasireiškia ir jauniems žmonėms“, – tvirtina specialistė.

Moterys pradeda jausti anksčiau

Gydytoja U. Lindžiūtė pabrėžia, kad moterys energijos pokyčius dažnai pradeda jausti anksčiau nei vyrai. Pasak jos, ryškiausiai jie pastebimi perimenopauzės laikotarpiu, kai organizme vyksta esminiai hormoniniai virsmai.

„Nors energijos lygio mažėjimas yra aktualus tiek vyrams, tiek moterims, reikšmingą energijos sumažėjimą moterys ypač dažnai pradeda jausti perimenopauzės laikotarpiu – maždaug nuo 40 metų. Šiuo laikotarpiu pradeda svyruoti ir mažėti estrogenų kiekis, o tai turi tiesioginį poveikį ląstelių energijos gamybai. Estrogenai reguliuoja mitochondrijų – pagrindinių ląstelių „energijos jėgainių“ – veiklą. Estrogenų receptoriai yra randami pačiose mitochondrijose, todėl sumažėjęs estrogenų kiekis gali sutrikdyti ATP (ląstelinės energijos) gamybą. Be to, estrogenų mažėjimas veikia ir kitus aspektus, svarbius energijos pojūčiui – pavyzdžiui, blogina miego kokybę, didina jautrumą stresui, mažina serotonino kiekį. Dėl šių kompleksinių pokyčių daugelis moterų perimenopauzės laikotarpiu jaučia ne tik fizinį nuovargį, bet ir emocinį išsekimą, dėmesio koncentracijos sumažėjimą, „smegenų rūką“. Tai natūralus biologinis procesas, tačiau jį galima sušvelninti“, – sako gydytoja.

Svarbu išgirsti kūno siunčiamus signalus

Svarbu prisiminti, kad mūsų kūnas kalba – tik ne visada mokame jį išgirsti. Tačiau gydytoja patikina, kad ląstelėms trūkstant energijos, kūnas siunčia labai aiškius signalus – reikia tik išmokti juos atpažinti.

„Kad ląstelė galėtų atlikti savo funkcijas jai būtina energija. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, galime sakyti, kad kai ląstelėms trūksta energijos, jų pajėgumai tiesiog mažėja ir savo funkcijas joms atlikti darosi sunkiau. Praktiškai tai gali atrodyti kaip lėtinis nuovargis, dėmesio sutelkimo ir atminties prastėjimas, miego kokybės sumažėjimas. Lėtėja atsistatymas po fizinio ar emocinio krūvio, prastėja imunitetas, vizualiai gali blogėti odos, plaukų, nagų būklė“, – kūno siunčiamus signalus vardija U. Lindžiūtė.

Būtina veikti ląstelių lygmenyje

Žinant, kur slypi tikrosios energijos ištakos, tampa aišku – norint iš tiesų padėti organizmui, svarbu veikti ne paviršiuje, o ląstelių lygmenyje. Šiuolaikiniai moksliniai sprendimai vis dažniau orientuojasi būtent į tai – palaikyti ląstelių energijos gamybą, skatinti jų atsinaujinimą ir apsaugoti nuo žalingų veiksnių. Gydytoja U. Lindžiūtė išskiria tris medžiagas, kurios gali padėti šiems procesams vykti efektyviau – nikotinamido mononukleotidą (NMN), spermidiną ir trans-resveratrolį.

„Tyrimai rodo, kad pavartojus NMN stebimas reikšmingas NAD+ koncentracijos padidėjimas kraujyje. Kaip ir minėjau, NAD+ yra medžiaga, iš kurios organizmas pasigamina energiją. Klinikiniai tyrimai rodo, kad NMN gali pagerinti bendrą savijautą, padidinti jaučiamą energijos lygį, pagerinti fizinį pajėgumą, sumažinti nuovargį ir mieguistumą popietės metu. Taip pat labai svarbus ir  spermidinas – tai itin įdomi medžiaga. Jis aktyvina autofagiją – procesą, kai ląstelės pašalina senas ir nebeveikiančias savo dalis. Vaizdžiai kalbant, autofagija – tai ląstelių vykdoma generalinė tvarka, kuri būtina, kad ląstelė galėtų efektyviai funkcionuoti. Moksliniai tyrimai rodo, kad spermidinas taip pat padeda pagerinti mitochondrijų funkciją, padeda palaikyti DNR stabilumą, pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Kalbant apie trans-resveratrolį, tai yra galingas polifenolis, veikiantis mūsų ląsteles per sirtuino-1 (SIRT1) aktyvaciją.

Tai yra vadinamasis „ilgaamžiškumo baltymas“, jis glaudžiai susijęs su NAD+ apykaita, DNR apsauga ir metabolizmu. Trans-resveratrolis veikia kaip stiprus antioksidantas, mažinantis oksidacinį stresą ląstelėse ir moduliuojantis su senėjimu susijusius signalinius kelius. Visas šias medžiagas galima rasti „NoAGE booster“ maisto papilduose moterims ir vyrams. Jų formulė sukurta taip, kad veiktų ne per nervų sistemos aktyvinimą, o ląstelių lygmenyje. Jų sudėtyje esantys ingredientai aktyvina mitochondrijų veiklą, palaiko NAD+ lygį, skatina autofagiją – ląstelių atsinaujinimą, padeda mažinti oksidacinį stresą. Tai reiškia, kad jis veikia ne kaip trumpalaikis energijos aktyvatorius, o kaip ilgalaikė investicija į gyvybingumą“, – teigia gydytoja U. Lindžiūtė.

The post Kodėl energijos lygis krinta po 25-erių – ir kaip ilgiau išlikti gyvybingam? first appeared on Sportas24.