Žibėnas – apie (ne)pasikeitusį Maksvyčio braižą, Gudaitį Vilniuje ir svarbiausias sezono rungtynes

Stipriausių Lietuvos komandų priešakyje – svarbiausios sezono kovos tarptautiniuose turnyruose. Tarp tokių – ir šalies čempionas Vilniaus „Rytas“, trečiadienį namuose priimsiantis Kazio Maksvyčio vadovaujamą Manisos BBSK komandą.

Sostinės ekipa per pirmus du mačus iškovojo vieną pergalę, tuo metu Maksvyčio auklėtiniai žygiuoja be pergalių. Triumfo atveju vilniečiai stipriai priartėtų prie kelialapio į ketvirtfinalį.

„Rungtynių svarbos nereikia kvestionuoti. Atvažiuoja puolimu grįsta komanda, ten turi daug laisvės, ypač išvykus Sabenui Lee. Talento netrūksta, išlaisvėja, daugiau žalios šviesos. Kai kurie žaidėjai gal buvo pasimetę dėl keitimų, dabar jaučiasi patogiau.

Jų komanda turi labai daug ginklų, pagrindinis kūrėjas Chrisas Chiozza, išvykus Lee, tapo kone pagrindiniu atakų organizatoriumi. Emre Sonsirma – emocinis lyderis. Manisa turi gerus aukštaūgius, gerą lanko saugotoją ir du metančius ketvirtus metimus. Sutrumpinta, 8 žaidėjų rotacija, bet prieš tokias komandas kartais net sunkiau žaisti, nes tie žaidėjai jaučiasi drąsiau, nebijo klysti“, – teigė Žibėnas,

– Ar Maksvyčio filosofija Manisoje turi panašumų su jo treniruotu „Žalgiriu“?

– Daug panašumų. Į žaidėjus kiekvienas treneris visada reaguoja skirtingai, taikosi, bet bazė ir pagrindas išlikęs labai panašus, net atpažinome kelis derinius iš anksčiau. Bet treneris yra lankstus, išvykus Lee, labai gerai sureagavo komanda, žaidėjai, treneriai, tad keli pasikeitimai gali būti.

– Ar ilgametis darbas su ir prieš Maksvytį lengvina pasiruošimą tiek jam, tiek jums?

– Kažkiek lengviau. Ir jis mane žino, ir aš žinau jį. Dirbome ne tik rinktinėje, bet ir priešingose barikadų pusėse. Bet dienos pabaigoje žaidžia žaidėjai – jiems reikės įmesti, gintis ir priimti sunkiausius sprendimus.

– Tikriausiai nenorėsite veltis į taškų lenktynes?

– Matėte mūsų mačą su „Nevėžiu“. Vėl įsivelti į tokį žaidimą būtų pavojinga.

– Ko tikitės iš komandos svarbiausią sezono mėnesį?

– Turime būti psichologiškai stipresni, pamiršti paskutines rungtynes bei koncentruotis į artimiausias. Palauk nėra, visi varžovai – stiprūs. Šis mėnuo tikriausiai daug atsakys apie mūsų charakterius, ambicijas ir komandą. Laukėme šio mėnesio. Bus matyt.

– Ar matėte informaciją apie Artūro Gudaičio atvykimą ir ką šis žaidėjas galėtų suteikti komandai?

– Matėme pasirodžiusią informaciją. Mūsų darbas – tai ignoruoti. Kai pasirodė informacija, jokių parašų dar nebuvo. Vėl paprašysiu neblaškyti, po rungtynių bus galbūt galima pakalbėti plačiau.

– Kaip į tai reagavo kiti žaidėjai?

– Sužinojome valandą prieš treniruotę. Nesijautė, kad tai mus kažkaip paveiktų. Turėjome gerą treniruotę ir norisi, kad įsijungimas į rungtynių planą būtų maksimalus, nes rytdienos mačas – labai svarbus.

– „Rytas“ nepateko į KMT finalo ketvertą, kaip tomis savaitėmis atrodė komandos pasiruošimas kertiniam mėnesiui?

– Sužaidėme su „vilkais“ vasario 8 d., likus savaitei iki KMT. Tada dar turėjome visus žaidėjus, norėjome tai išnaudoti iki FIBA lango. Kitos komandos jau buvo juos paleidusius. FIBA langų metu savo žaidėjų neturime, paleidžiame savus, kitų komandų žaidėjai jau grįžta į stovyklas. Gavosi paprasčiausias prasilenkimas dėl lango ir rinktinės žaidėjų.

– Kokio indėlio rytoj tikitės iš Parkerio Jacksono-Cartwrighto?

– Mes jį įsigijome tokioms, didžiosioms rungtynėms. Jis jau šiek tiek gavo pajausti komandos draugus. Tikimės, kad rytoj jo indėlis bus dar didesnis.

– Kokio žaidimo rytoj laukiate iš Manisos komandos?

– Vienas prieš vieną jie yra labai talentingi. Labai daug pasako jų nedideli rezultatyvių perdavimų skaičiai, ypač kai ten žaidė Sabenas Lee. Turime būti tam pasiruošę, pasiruošę išsikeitimams ir jų pranašumų ieškojimams. Turėsime kažkaip tai stabdyti, kova bus vyras į vyrą. Jeigu norime kontroliuoti rungtynes, be stiprios gynybos to padaryti nepavyks.

– Kaip po operacijos jaučiasi Ąžuolas Tubelis?

– Kitą dieną mynė dviratį, operacija truko 20 minučių, jos metu nieko pašalinio nerasta. Galbūt jam pavyks greičiau grįžti. Optimistinis scenarijus – 4 savaitės, tačiau jam dar reikės įeiti į formą, vėl priprasti prie kontakto. Tikrai neskubinsime nieko, nesame ta organizacija, kuri skubintų jauną žaidėją grįžti.

– Ar kažkiek gaila, kad rytoj neteks žaisti prieš susitraumavusį Martyną Echodą?

– Žiauriai gaila, juolab kad taip nutildė skeptikus, kad negali žaisti užsienyje. Jis stipriai pasikėlė savo akcijas. Gaila, kad neturėsime jų varžovų gretose, tikriausiai būtume turėję dažniau prasiženginėti. Jis yra aukščiausio lygio profesionalas, tikimės ir neabejojame, kad po reabilitacijos jis grįš dar stipresnis.

– Ar komanda kažkiek jaučia papildomo spaudimo patekti į finalo ketvertą, kai Vilnius – vienas iš trijų kandidatų jį rengti?

Jaučiame artėjančių rungtynių spaudimą. Mūsų artimesnis tikslas – aštuonetas. Nežinome, kaip ten susidėliotų burtai. Kiek žinome, FIBA finalo ketverto lokaciją skelbia tada, kai lieka 8 komandos. Iki to gali būti likę jau tik du pretendentai.

The post Žibėnas – apie (ne)pasikeitusį Maksvyčio braižą, Gudaitį Vilniuje ir svarbiausias sezono rungtynes first appeared on O, Sportas!.