Tituluotus šokėjus Edgarą ir Indrę Baltaragius labiausiai motyvuoja atsakomybė prieš save ir Lietuvą

Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) pristato dar vieną rubrikos „Už šokių aikštelės“ interviu. Šioje rubrikoje sportininkai dalijasi savo patirtimis, kurios padeda geriau suprasti šią sporto šaką ir jos užkulisius.

Šį kartą LSŠF kalbina sportinių šokių šokėjus, trenerius Edgarą Baltaragį ir Indrę Kučinskaitę-Baltaragę. Interviu metu jie pasakoja apie savo pirmuosius žingsnius šokių pasaulyje, partnerystės pradžią, intensyvią treniruočių rutiną, motyvacijos paieškas sudėtingais laikotarpiais bei įsimintiniausias varžybas.

Kaip prasidėjo jūsų kiekvieno kelias šokių pasaulyje?

Indrė:
– Šokti pradėjau labai paprastai, dar lankydama darželį. Mama mane užrašė į šokių būrelį ir nuo to laiko prasidėjo mano šokių kelias. Aišku, pats pradinis šokimas nebuvo labai rimtas, tačiau vėliau viskas pasisuko daug rimčiau, nei tikėjomės ir mano tėvai, ir aš pati.

Edgaras:
– Mano karjera prasidėjo septynerių metų, pirmoje klasėje. Būdavo įvairių būrelių, į klases ateidavo specialistės, trenerės ir kviesdavo vaikus prisijungti. Taip į mano klasę atėjo šokių mokytoja ir paklausė, kas norėtų lankyti šokių būrelį. Visi draugai aplink pakėlė rankas, todėl pakėliau ir aš. Mano tėvai yra treneriai ir jie jau anksčiau buvo klausę, ar noriu pradėti šokti, bet visada sakydavau, kad niekada nešoksiu. Tačiau kai pamačiau, kad visi draugai kelia rankas, nusprendžiau pabandyti ir aš. Juokingiausia tai, kad iš visų draugų į šokius atėjau tik aš vienas. Po pusės metų pradėjau rimčiau šokti pas savo tėvus ir taip stipriai įsitraukiau.

Kaip tapote šokių pora?

Indrė:
– Edgarą žinojau dar nuo vaikystės kaip neblogą šokėją, nes tuo metu jis jau buvo jaunimo čempionas. Maždaug po pirmų vienerių ar dvejų metų suaugusiųjų grupėje taip atsitiko, kad Edgaras neteko šokių partnerės ir liko vienas. Varžybų metu prie manęs priėjo Edgaro mama ir paklausė, ar norėčiau pabandyti šokti su Edgaru. Taip ir pabandėme, o po kurio laiko tapome šokių pora. Galima sakyti, kad Edgaro tėvai mus ir subūrė.

Kaip atrodo jūsų įprasta treniruočių savaitė?

Indrė:
– Mūsų įprasta savaitė yra tikrai gana intensyvi. Mes ne tik patys šokame, bet kartu ir dirbame su vaikais, todėl treniruotės vyksta arba pirmoje dienos pusėje, arba vėlai vakare. Tokią treniruočių savaitę labai sunku apibūdinti, nes viskas priklauso nuo to, kokioms varžyboms ruošiamės ir ką tuo metu norime patobulinti. Kartais daugiau dėmesio skiriame technikai, kartais fiziniam pasirengimui. Todėl išskirti vieną vienodą savaitę yra labai sunku. Šokame kiekvieną dieną, taip pat ir savaitgaliais. Nešokame tik per šventines dienas arba kai turime skrydžius ar keliones.

Kas jus labiausiai motyvuoja tobulėti, ypač sunkesnėmis dienomis?

Indrė:
– Mane labiausiai motyvuoja atsakomybė prieš save, trenerius ir Lietuvą. Jaučiu, kad turiu parodyti tai, ką moku geriausiai. Jeigu einu į aikštelę varžybose, turiu sukaupti visas jėgas ir padaryti maksimumą. Aišku, dienų būna įvairių – ir blogesnių, ir geresnių, tačiau turėdami nemažą patirtį šokiuose, mokame tuos sunkumus atidėti į šalį, eiti į salę ir žiūrėti tik į priekį.

Edgaras:
– Kaip žinote, mes nesame pora, kuriai tai yra pirmi jaunimo metai, todėl stengiamės, kad visas įdirbis niekur nedingtų ir visada atrodytume kuo geresnės formos. Mane labai motyvuoja aplinka, kad mums svarbūs žmonės nekalbėtų, jog esame nepasiruošę. Prieš trenerius, žiūrovus ir visus kitus norime atrodyti taip, kaip galime geriausiai.

Kaip rūpinatės fizine ir emocine sveikata intensyvių sezonų metu?

Indrė:
– Man labai padeda atsiribojimas nuo visų. Kartais pabūnu viena namuose, stengiuosi viską pamiršti ir pasikrauti naujos energijos. Taip pat stengiamės eiti į masažus, pirtis, nors ne visada tam pavyksta rasti laiko.

Edgaras:
– Norėtųsi daugiau galimybių pagerinti tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą, tačiau dėl darbų ir treniruočių dažnai trūksta laiko. Kaip Indrė minėjo, jei randame laisvą minutę savaitgalį, stengiamės nueiti į pirtį ar baseiną. Taip pat bandome išvykti pailsėti, nors tai nutinka labai retai. Norėtųsi, kad tai būtų dažniau.

Kokios varžybos buvo įsimintiniausios jūsų karjeroje?

Indrė:
– Manau, įsimintinų varžybų buvo daug, tačiau dar tik pradėjus šokti su Edgaru, dalyvavome Štutgarte vykusiose „German Open Championship“ standartinių šokių varžybose Rising stars grupėje, kur užėmėme trečią vietą. Tai buvo labai netikėtas rezultatas, nes tuo metu tikėjomės geriausiu atveju patekti į pusfinalį. Iš pastarųjų varžybų labai įsiminė ir tai, kaip tapome „Blackpool“ varžybų nugalėtojais profesionalų grupėje. Taip pat man labiausiai patinka varžybos, kuriose groja gyvas orkestras.

Edgaras:
– Man taip pat labiausiai įsiminė tos pačios varžybos. Pirmą kartą organizuotas WDSF „Blackpool“ festivalis ir pergalė jame buvo labai džiugi. Labai smagu, kad šiais metais didžiųjų varžybų organizatoriai vis dažniau renkasi gyvą muziką. Tai šokėjams suteikia didelę motyvaciją.

Koks geriausias patarimas, kurį esate gavę savo karjeroje?

Indrė:
– Per savo karjerą esame gavę daug patarimų, tačiau svarbiausia yra klausyti savo širdies ir savęs. Jeigu giliai viduje žinai, ko nori, ir tuo keliu eini kartu su savo partneriu, tai galiausiai tą ir pasieksi. Manau, geriausias patarimas yra klausyti savo vidinio balso.

Edgaras:
– Patarimų tikrai buvo daug. Tačiau vienas iš svarbiausių, kurį norėčiau paminėti, yra visada žiūrėti tik į priekį ir neužblokuoti savo minčių. Pastebėjau, kad geriausi rezultatai ateina tada, kai priimi naują informaciją, kai negalvoji, jog viską jau žinai. Į pamoką reikia ateiti atviru protu, stengtis pasiimti viską, ką tau nori perduoti priešais stovintis žmogus. Jis nori tik gero, o po to, jau per savo prizmę, gali atsirinkti tai, kas tau tinka.

Kuo jūsų nuomone poriniai šokiai išsiskiria iš kitų sporto šakų?

Indrė:
– Manau, tai viena gražiausių sporto šakų. Sportiniai šokiai išsiskiria tuo, kad mes visada judame kartu su muzika ir išreiškiame savo judesius joje.

Edgaras:
– Poriniai šokiai yra labai sudėtingi, nes ne vienas žmogus turi koordinuoti judesius, o du. Reikia susiderinti ne tik su partneriu, bet ir su muzika. Tai labai kompleksinė sporto šaka, kurioje turi būti treniruotas ne tik kūnas, bet ir mąstymas, muzikos pajautimas bei sinchronizacija su kitu žmogumi.

Ką norėtumėte palinkėti jauniems šokėjams, tik pradedantiems savo kelią?

Indrė:
– Palinkėčiau nepaslysti ir po blogų rezultatų nemesti šokių, o pabandyti dar kartą. Svarbu atrasti savo kelią šokiuose ir nepasiduoti per lengvai. Dabar matau, kad labai daug talentingų šokėjų greitai pasitraukia po pirmų nesėkmių, tačiau kartais verta pabandyti net dešimt kartų, kad galiausiai pasisektų.

Edgaras:
– Patarčiau visada tikėti savo treneriais ir tuo, ką jie sako, nes jie nori tik gero. Taip pat svarbu analizuoti šokius ir stebėti, kaip šoka aukščiausios klasės suaugę šokėjai, iš jų galima labai daug pasimokyti.

dancesport.lt

The post Tituluotus šokėjus Edgarą ir Indrę Baltaragius labiausiai motyvuoja atsakomybė prieš save ir Lietuvą first appeared on Sportas24.