Psichoterapeutė ir vaistininkas pataria: kaip artėjant šventėms tinkamai pasirūpinti emocine sveikata?

Artėjančios gražiausios metų šventės daugeliui asocijuojasi su gera nuotaika, bendryste ir laiku, praleistu kartu su artimaisiais. Visgi ne visiems šis laikotarpis yra džiuginantis – Statistikos departamento duomenimis, kone pusė žmonių, sulaukusių 65 metų ir daugiau, yra vieniši. 

Neretai būtent vienatvėje gyvenantiems asmenims kalėdiniu periodu sustiprėja nerimas ir bejėgiškumo jausmas. Kaip su tuo tvarkytis, stiprinti emocinę sveikatą ir palaikyti sklandų nervų sistemos funkcionavimą, pasakoja psichologijos klinikos „Anima“ įkūrėja, psichologė-psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Sunkumą lemia užsidarymas

Psichoterapeutės V. Bartkutės-Vyšniauskienės teigimu, slogesnes senjorų emocijas kalėdiniu laikotarpiu lemia pasikeitęs jų vaidmuo šventėse.

„Kai esame jaunesni, dažnai patys viską organizuojame – ruošiame stalą, kviečiame artimuosius, jaučiamės atsakingi už procesą ir rezultatą. Tapus senjorais, neretai taip pat tampame svečiais, o tai sukelia jausmą, kad nebesame tokie reikalingi, kaip buvome anksčiau“, – pasakoja psichoterapeutė ir priduria, kad šis pokytis gali sustiprinti vienišumo ir nereikalingumo jausmus.

Anot jos, natūralu, kad su amžiumi senjorai kai kurių dalykų nebegali padaryti taip greitai kaip anksčiau. Tačiau psichoterapeutė pabrėžia, kad svarbiausia – mokėti priimti save pasikeitusį, o ne įstrigti neigiamose mintyse. Kai jų per daug, tokios mintys gali vesti į liūdesį ar net depresiją.

„Užsidarymas savyje dar labiau sustiprina vienišumo jausmą, todėl raginu senjorus patiems imtis iniciatyvos – megzti kontaktus, bendrauti ir rodyti dėmesį kitiems. Jei šalia nėra artimųjų, verta susibičiuliauti su kaimynais arba prisijungti prie bendruomenių, kurias vienija prasminga veikla, pavyzdžiui, savanorystė“, – tikina V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Svarbu laiku pastebėti negatyvias mintis

Pasak psichoterapeutės, siekiant pagerinti savijautą emociškai sunkiu laikotarpiu, svarbu skirti didesnį dėmesį savęs stebėjimui ir reguliariai kelti sau klausimus: ką aš galvoju, ką jaučiu, ką jaučia mano kūnas ir ką natūraliai norisi veikti.

„Tinkamu metu pagaudami savo mintis galime aiškiau suprasti, kas su mumis vyksta, ir pradėti vertinti, ar mūsų mintys mums padeda ar trukdo. Pakeitus požiūrį net į iš pirmo žvilgsnio nepalankias mintis galima įgyti daugiau galios ir keisti savo emocinę būseną. Pavyzdžiui, jei nusiviliame, kad iš aplinkinių nesulaukiame pakankamai dėmesio, verta paklausti savęs: „O kodėl aš pats nepaskambinu?“ – tai leidžia jaustis veiklesniems ir įgyti kontrolės pojūtį“, – sako psichoterapeutė.

Jei mintys tampa nebekontroliuojamos, efektyvus būdas jas suvaldyti – rašymas. V. Bartkutė-Vyšniauskienė pataria reguliariai rašyti savo mintis ir jausmus tol, kol pasidaro lengviau. Pavyzdžiui, galima vesti dienoraštį. Nors pastarasis būdas neretai yra pamirštamas, visgi pacientų istorijos ir tyrimai rodo, jog dienoraštis gali būti labai naudingas patiriant slogias emocijas ir išgyvenimus.

Didesnis dėmesys nervų sistemai

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas R. Blynas pastebi,  kad nuo lapkričio pabaigos daugėja žmonių, ypač vyresnio amžiaus, besiskundžiančių padidėjusiu stresu, nerimu ir prasta nuotaika.

„Vienišumas šventiniu laikotarpiu dažniausiai veikia tiek psichiką, tiek kūną. Nemažai žmonių skundžiasi nuotaikų pokyčiais, padidėjusiu jautrumu ir nerimu. Jei šie simptomai išlieka ilgesnį laiką, kyla streso hormonų lygis ir aktyvuojasi simpatinė nervų sistema. Ilgalaikis stresas pereina į įtampą: sunkiau atsipalaiduojame, blogiau miegame ar išvis nebeužmiegame, gali pablogėti atmintis, prastėja apetitas, atsiranda širdies veiklos sutrikimai ar virškinimo problemos“, – aiškina vaistininkas.

Tam, kad pavyktų išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai, šiuo laikotarpiu R. Blynas pataria didesnį dėmesį skirti nervų sistemos stiprinimui.

„Pagrindą nervų sistemos stiprinimui sudaro B grupės vitaminai, kurie būtini nervinio impulso perdavimui, nuotaikai ir atminčiai. Nervų sistemos funkcionavimui taip pat svarbus magnis, omega-3 riebiosios rūgštys, vitaminas D bei antioksidantai, tokie kaip cinkas ir selenas. Jei kamuoja nemiga, gali padėti melatoninas, o raminantys augaliniai preparatai – ramunėlės, valerijonas ar ašvaganda – gali padėti subalansuoti nervų sistemą ir palaikyti reguliarų miego ciklą“, – rekomenduoja vaistininkas.

Svarbus ir artimųjų rūpestis

R. Blynas pažymi, kad geresnei senjorų emocinei sveikatai ne ką mažiau svarbus artimųjų dėmesys ir rūpestis. Pasak jo, rūpestį parodyti galima trumpu skambučiu ar žinute, reguliariais aplankymais.

„Planuojant susitikimus, verta iš anksto apgalvoti, kaip juos išnaudoti naudingų įpročių ugdymui, pavyzdžiui, kartu išeiti į trumpą pasivaikščiojimą, pažaisti stalo žaidimą ar apsilankyti senjorų klube. Šios veiklos reiškia ne vien prasmingai praleistą laiką, bet ir prisideda prie senjorų atminties ir kognityvinių funkcijų gerinimo“, – sako vaistininkas.

Jam antrina ir psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė, primindama, kad mėgstama veikla ir aktyvesnė fizinė veikla padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą bei gerą savijautą.

The post Psichoterapeutė ir vaistininkas pataria: kaip artėjant šventėms tinkamai pasirūpinti emocine sveikata? first appeared on Sportas24.