Pasaulio čempionai Dominykas Jančionis ir Martyna Kazlauskaitė: „Svajonių sezonas“

Vilniaus oro uoste su pasaulio čempionato aukso medaliu nusileidęs Dominykas Jančionis atsisveikindamas savo porininkei Martynai Kazlauskaitei ištarė: „Iki kitų metų“. „Reikia vienas nuo kito ir pailsėti“, – po net 11 mėnesių trukusio sezono kalbėdama su LIF.lt juokėsi Martyna.

Dvejų olimpinių žaidynių dalyvis D. Jančionis 2024 metais iš klasikinio nusprendė pasukti į pakrančių irklavimą. Prieš pirmą kartą sėsdamas į valtį į kompaniją jis pasikvietė aštuoneriais metais jaunesnę Martyną. Susėdo ir debiutavo laimėdami atrankos varžybas, taip iškovodami teisę atstovauti Lietuvai pasaulio ir Europos paplūdimio sprinto čempionatuose.

„Ar matei mūsų pirmą startą Kaune? Turiu video įrašą“, – juokėsi Dominykas.

„Vos ne vos laimėjome“, – prisiminė Martyna.

Tačiau tai buvo startas, atvėręs naujas duris. Duris į pasaulio elitą – naujas tandemas susidirbo taip darniai, kad per dvejus metus dukart tapo pasaulio čempionais bei pridėjo Europos čempionato auksą ir bronzą.

Šių metų laimėjimai turėjo ir papildomą saldų prieskonį – paplūdimio sprinto rungtis metų pradžioje buvo įtraukta į 2028-ųjų Los Andželo olimpinių žaidynių programą. Be to, Lietuvos mišrios dvivietės valties įgula už pasiekimus buvo tituluoti „World Rowing“ mėnesio irkluotojais ir nominuoti 2025-ųjų Lietuvos sporto apdovanojimų „Metų komandos“ kategorijoje.

„Svajonių sezonas“, – nė nedvejodama vertino Martyna.

Interviu svetainei LIF.lt pasaulio čempionai pasakojo apie savo debiutą paplūdimio sprinto rungtyje, laimėtus medalius, ilgų sezonų iššūkius ir kitų metų planus.

– Dukart pasaulio čempionai. Kaip susigyvenote su šiuo statusu?

Martyna Kazlauskaitė: Net ir praėjus mėnesiui vis dar sulaukdavau sveikinimų. Visi sutikti žmonės sveikino. Patiems jau atrodo norisi pamiršti, bet aplinkiniai žmonės dar vis primena.

– Nesigirdi balse džiaugsmo…

Dominykas Jančionis: Lietuviai nemoka džiaugtis (juokiasi). Tu mus vadini dukart pasaulio čempionais, bet dauguma skaičiuoja tik šį titulą, nes pernai dar nebuvo olimpinė sporto šaka. Nors jau nuo 2023 metų mes žinojome, kad ši rungtis bus Los Andžele… Bet čia tik Lietuvoje – užsieniečiai, atrodo, visuomet tavo pasiekimais džiaugsis. Ir iš mūsų pačių veidų matosi, kad mes nemokame taip džiaugtis (šypsosi).

– Čia toks jūsų požiūris į pasiekimus? Pasidžiaugi ir judi toliau?

MK: Na, turi būti senaties terminas (juokiasi). Aš tikrai džiaugiausi, bet negali užsisėdėti ant to paties titulo, reikia pradėti ruoštis kitiems startams, kartoti savo pasiekimus. Atsiranda nauji tikslai – vieną įvykdėme, einame kitų siekti.

– Buvo kalbama apie emocinį pokytį, nes olimpinė rungtis, bet jums tai svarbu ir finansavimo klausimais. Ramiau dabar laukti kito sezono, kai po kojomis yra tvirtas finansinis pamatas?

DJ: Tikrai daug ramiau. Ir finansinis saugumas, ir požiūris į tave visai kitoks.

MK: Dominykas suaugusiųjų lygyje jau seniai sukasi, o aš tik neseniai palikau jaunimo lygį, tad dar keista suvokti faktą, kad čia ne jaunimo medalis ir kiek šis pasiekimas viską keičia. Man dar nė karto nėra tekę sukti galvos, nes dėl jaunimo apdovanojimų finansavimas prasitęsdavo, o praėjusiais metais federacijos palaikymą turėjome.

– Kokie dabar poilsio planai?

DJ: Poilsis jau kaip ir baigėsi. Aš dar iki sausio mėnesio mėgėjiškai sportuosiu ir po Naujųjų ketinu grįžti prie didelių krūvių, nes jeigu per anksti pradedi, tuomet gaunasi labai ilgas sezonas. Net ir šiemet, jeigu būčiau anksčiau žinojęs, kad pasaulio čempionatas bus pavėlintas, turbūt tik vasarį būčiau grįžęs prie sunkesnių krūvių, nes kai ilgas sezonas, tai dideli krūviai padidina traumų riziką. Aš kaip visi – sausio 2 dieną jau būsiu sporto salėje (juokiasi).

– Dominykai, grįžus iš pasaulio čempionato oro uoste atsisveikinant Martynai sakei „Iki kitų metų“. Kada vėl Jums nusimato susėsti į valtį?

MK: Reikia vienas nuo kito ir pailsėti (juokiasi). Buvo labai ilgas, varginantis sezonas, norisi kiek atsitraukti. Nors sugrįžus aš jau kitą dieną norėjau sportuoti, labai gerai jaučiausi, bet tuomet susirgau ir teko pristabdyti.

– Kaip Jūs save matote kitą sezoną? Ar liksite tik pakrančių irklavime ir sportuosite atskirai, ar jungsitės ir prie klasikinio irklavimo atstovų bei kartu stovyklausite?

MK: Dar nespaudžiu savęs nuspręsti. Visi galvoja, kad jau liksiu tik paplūdimio sprinte, bet jeigu būtų galimybė – dar tikrai norėčiau startuoti ir klasikinio irklavimo varžybose. Visus metus irkluoti tik paplūdimyje atrodo per daug – jau ir šiame sezone buvo labai daug. Tad fiziniam pasiruošimui tikrai naudos duotų ir klasikinis irklavimas.

DJ: Startų su klasikiniu irklavimu jau nebeplanuoju. Taip, pairkluoti su klasikine valtimi tikrai naudinga, bet startuoti varžybose neplanuoju. Nebent Lietuvos čempionate ar „Gintarinių irklų“ regatoje kas nors paprašytų kartu sėsti į valtį.

– Ar sunku pereiti iš klasikinio irklavimo į paplūdimio sprintą? Kuri techninė detalė čia sunkiausia?

MK: Irklavimas lieka tas pats, prisideda tik bėgimas ir techniniai dalykai kaip įlipimas, apsisukimas ir išlipimas.

– Ar galite papasakoti pačią šios įgulos susiformavimo pradžią? Kaip kartu susėdote į valtį?

DJ: Mane pakvietė Žygimantas, o aš pakviečiau Martyną. Žygimantas mane pasikvietė, kad jam būtų smagiau sportuoti, nes jis nuo 2021 metų visur važinėdavo vienas. 2024 metais vasarą Kaune vyko varžybos, bet aš nenorėjau startuoti prieš Žygį, tai pakviečiau Martyną į mišrią dvivietę valtį.

Tąkart Kaune ne tik pirmą kartą startavome varžybose, bet ir apskritai išbandėme valtį, vyko treniruotė.

MK: Mes net negalvojome, kad atsirinksime į čempionatą… Aš dar ir vienviečių valčių klasėje startavau, bet užėmiau trečią vietą, o dvivietėje vos ne vos laimėjome (šypsosi).

– Bet juk tu, Martyna, 2024 metais dar irklavai klasikinio irklavimo Europos čempionate moterų porinėje keturvietėje valtyje, tad kodėl sutikai save išbandyti paplūdimio sprinto varžybose?

MK: Prieš Paryžiaus olimpines žaidynes aš dar turėjau galimybę patekti į moterų pavienę dvivietę valtį. Be šio starto sezonas jau būtų pasibaigęs, tai kai pasiūlė Dominykas su juo irkluoti – ėmiau svarstyti, nežinojau, ką pasirinkti, bet pasitariau su treneriais ir priėmiau sprendimą ne laukti galimybės, o pati imtis iniciatyvos ir pratęsti savo sezoną. Taip su Dominyku startavome, laimėjome atranką ir išvykome į Europos ir pasaulio čempionatus, kuriuose tuomet iškovojome aukso medalius.

– Dominykai, pagal kokius kriterijus išsirinkai Martyną?

DJ: Aš labai domiuosi, kaip visi irkluoja, tad žinojau, kad ji gera sprinterė. Bet dar tuo metu nežinojau, kaip ji gerai bėga. Aš pats anksčiau mėgėjiškai dalyvaudavau triatlono varžybose, tad man bėgimas nebuvo naujiena, bet apie Martyną tikrai nieko nežinojau, o trumpose distancijose jos bėgimo greitis yra praktiškai identiškas manajam.

– Europos bronza, pasaulio aukas ir pirmą kartą nominacija Lietuvos sporto apdovanojimuose. Tobulas sezonas?

MK: Svajonių sezonas. Aišku, viskas gerai, kad taip baigėsi, nes jeigu ties Europos čempionatu būtų pasibaigęs, tai taip tikrai nesakyčiau, nes ten vienos blogiausių karjeros varžybų buvo. Bet pasaulio čempionato auksas nuotaikas tikrai pagerino.

DJ: Aš Martynos tokios laimingos kaip po pasaulio čempionato finalo dar nesu matęs.

MK: Labai ilgas ir sunkus sezonas buvo. Ir su tais pačiais žmonėmis (juokiasi).

DJ: Mūsų rinktinė – labai maža. Ir ne visiems yra su kuo pasikalbėti. Mes su Žygimantu turime šeimas, jos su mumis stovyklų ir varžybų metu daug laiko praleidžia, o Ramintai ir Martynai truputėlį sunkiau.

– Ko vienas kitam palinkėtumėte prieš trečiąjį sezoną?

DJ: Sakau iš patirties – linkiu kantrybės su manimi (juokiasi), nes tikrai būna net ne dienų, o savaičių, kai aš daug šneku. Ir valtyje būna, kad ją nervinu. Tad jai tikrai reikėtų kantrybės palinkėti.

MK: Sveikatos (šypteli).

lif.lt

The post Pasaulio čempionai Dominykas Jančionis ir Martyna Kazlauskaitė: „Svajonių sezonas“ first appeared on Sportas24.