Lietuvos biatlonininkų rinktinei pritrūko tik vieno žingsnio iki geriausio olimpinio rezultato pakartojimo

Lietuvos vyrų biatlono komanda pasirodymą Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse baigė estafetės 4×7,5 km varžybomis. Lietuviai užėmė 15-ąją vietą tarp 20 stipriausių planetos rinktinių. Prieš ketverius metus Pekine, debiutuodami šioje prestižinėje rungtyje, mūsų šalies biatlonininkai finišavo 14-ti.

Pekine taip pat startavę Vytautas Strolia ir Karolis Dombrovskis bei olimpinių žaidynių debiutantai Nikita Čigakas ir Maksimas Fominas nesuko nei vieno baudos rato, kartu išnaudoję devynis papildomus šovinius – estafetės lenktynėse sportininkams kiekvienoje šaudykloje skiriama po tris galimybes pasitaisyti.

Anterselvos biatlono arenoje Lietuvos rinktinė distancijoje užtruko 1 val. 24 min. 40,3 sek. Nuo čempionais tapusių prancūzų, kuriems, net ir panaudojus 9 papildomus šovinius, teko sukti veną baudos ratą, jie atsiliko 4 min. 45,1 sek. Sidabrą laimėjo norvegai (nuo lyderių atsiliko 9,8 sek.; 6 papildomi šūviai), bronzą – švedai (atsiliko 57,5 sek.; 6). Nuo 14-oje vietoje finišavusių italų (9),  mūsų šalies komandą skyrė 16,6 sek.

Už lietuvių nugaros liko Ukrainos (nuo čempionų atsiliko 5 min. 12,2 sek.; 12 papildomų šūvių ir 2 baudos ratai), Kanados (6 min. 31,7 sek.; 13 ir 3), Latvijos (6 min. 43,9 sek.; 13 ir 5), Belgijos (7 min. 0,6 sek.; 18 ir 0) ir vienintelė lyderių ratu aplenkta Rumunijos komanda.

Pirmajame etape startavęs 33-ejų V.Strolia pirmoje šaudykloje, kur šaudoma gulint, panaudojo visus tris papildomus šovinius, o antroje, stovint, nesuklydo nei karto ir estafetę 34-erių K.Dombrovskiui perdavė būdamas vienuoliktas (atsilikimas nuo lyderių 37,1 sek.).

K.Dombrovskis šaudydamas gulėdamas panaudojo tik vieną papildomą šovinį, o antroje šaudykloje neklydo. Jis estafetės perdavimo zoną pasiekė 16-as (atsilikimas 1 min. 32,4 sek.).

Vis labiau įsismarkaujant snygiui 23 metų N.Čigakui pirmame šaudymo ruože prireikė trijų papildomų šovinių, bet stovėdamas jis šaudė be klaidų iš išsaugojo 16-ąją poziciją (atsilikimas 2 min. 57,2 sek.).

Paskutinį etapą treneriai patikėjo 25 metų M.Fominui. Jis vienintelis iš Lietuvos sportininkų nesuklydo pirmoje šaudymo serijoje, antroje paskutiniam taikiniui užversti panaudojo du papildomus šūvius ir neužilgo aplenkė ukrainietį Tarasą Lesiuką, kuriam po paskutinio šaudymo teko sukti du baudos ratus.  

„Mūsų pagrindinis tikslas buvo pagerinti rekordą. Bet šiandien, kai pusė komandos, tai yra aš ir Nikita, sirguliavo, visai neblogai pasirodėme. Minimalus tikslas buvo Top16 ir jį pasiekėme“, – po finišo sakė M.Fominas.

Rytoj moterų estafetės 4×6 km rungtyje pirmą kartą žaidynių istorijoje startuos Lietuvos moterų rinktinė – Judita Traubaitė, Lidija Žurauskaitė, Natalija Kočergina ir Sara Urumova.

Nesitiki dar vieno starto

Šios žaidynės buvo jau ketvirtosios V.Strolios karjeroje. Dar 2014 m. Sočyje jis startavo slidinėjimo varžybose, bet vėliau pasirinko biatloną ir jau su slidėmis ir šautuvu varžėsi 2018 m. Pjongčange bei 2022 m. Pekine.

Milano ir Kortinos žaidynes V.Strolia kartu su N.Čigaku bei J.Traubaite ir L.Žurauskaite pradėjo mišrios estafetės 4×6 km rungtyje. Čia jie liko 20-ti.

20 m asmeninėse lenktynėse Lietuvos rinktinės lyderis užėmė 19-ąją vietą ir pasiekė geriausią karjeros olimpinį rezultatą. Sprinte V.Strolia finišavo 49-as ir vienintelis iš mūsų šalies komandos pateko į 12,5 km persekiojimo lenktynes, kuriose palypėjo į 39-ąją poziciją.

Norėdamas geriau prisitaikyti prie aukštikalnių, V.Strolia šiose žaidynėse gyveno atskirai nuo kitų komandos narių, greta 1600 m aukštyje virš jūros lygio esančios Anterselvos arenos.

– Vytautai, pirmoje šaudykloje panaudojote tris papildomus šovinius. Bet vėliau sėkmingai kilote aukštyn. Kokie jūsų įspūdžiai apie lenktynes?, – LTOK.lt paklausė V.Strolios.  

– Pirmoje šaudykloje buvo bardakas. Džiaugiuosi, kad pa vyko išvengto baudos ratų. Tai būtų kainavę daug, o dabar visi varžovai arti liko. Antrame rate visi labai nelėkė, tai pavyko prisivyti tą grupelę ir  viskas daugmaž normaliai pasibaigė. Negaliu sakyti, kad buvo super, bet atsilikau nedaug, tai neblogai pavyko.

– Ar oro sąlygos, estafečių įtampa gali prisidėti prie klaidų šaudykloje?

– Slydimas buvo sunkus, sąlygos nelengvos, bet visiems jos vienodos. Tokiu atveju reikia šiek tiek žaisti taktiškai labiau, kad važiuot ten, kur geresnis slydimas, stengtis kabintis už nugaros, su kontaktu, jei pavyksta. Reikia paprasčiausiai daugiau galvoti.

– Pravažiuojantį Karolį raginote pavyti kanadietį?

–  Jau nepamenu. Bet kai duodi komandos draugui konkrečią užduotį, kartais užmotyvuoji. Ir tada, prieš paskutinį ratą, kai būna sunkiausia, kažkokį tikslą iškeli. Aišku, kai pats važiuoji, mintyse pats save motyvuoji.

– Ar pats girdite, ką kiti šaukia?

– Kaip kada. Būna susikoncentruoji ir girdi labiausiai tada, kai reikia, ten, kur treneris stovi. Tada žinai, kad reikia klausyti. O kitus kartais išgirsti, kartaisi ne.

– Milano ir Kortinos žaidynėse esate jau ilgai. Ką veikiate laisvalaikiu? Kaip trumpinate dienas?

– Laikas eina kaip visada išvažiavus į varžybas. Knygų skaitymas ar klausymas, podkastai, serialus pasižiūriu. Šeimai paskambinu. Taip laikas ir praeina. Kartais norisi ir vienam pabūti, su savimi.

Žinoma, ir treniruotės, mankštos. Aišku, kartais atsibosta ta rutina, kai tas pats per tą patį. Bet tai yra sporto dalis ir turi prie to priprasti.

Gyvenu atskirai, bet kartais ir iki komandos nuvažiuoju – pabendrauti, pabūti. Kažkokių žaidimų pažaist, kad laisvalaikis būtų užimtesnis. Kaimelyje yra interaktyvių žaidimų. Tai aš, Karolis ir treneris Ruslanas Nikitinas pasidarėme šuolių su slidėmis ekspertai. Visus rekordus pagerinome.

– Tai gal antrą kartą keisite sporto šaką?

– Galvoju, gal į penktas žaidynes su bobslėjaus komanda važiuoti, bet nesu geras sprinteris.

– Esate tarp atsarginių 15 km  bendro starto lenktynėse, kuriose dalyvaus tik 30 biatlonininkų – 15 Pasaulio taurės lyderių, visi žaidynių asmeninių rungčių medalininkai ir šių kriterijų neatitinkantys geriausiai asmeninėse varžybose pasirodę sportininkai. Ar dar tikitės patekti į jas?

– Ne, jau jokia matematika nepadės. Esu tarp atsarginių, bet reikia, kad net keturi iš patekusiųjų nestartuotų. Olimpinėse žaidynėse tai neįmanoma, tai nebeplanuoju. Nes net sirgdami žmonės startuoja.

– Ar dalyvausite žaidynių uždaryme vasario 22 d. Veronoje?

– Ne. Poryt dieną planuoju važiuoti namo. Aš su savo mašina čia atvažiavęs.

Labai norisi pabūti su šeima, galiausiai žiema Lietuvoje pasidžiaugti, nes šiemet dar nemačiau lietuviškos žiemos. Norisi kuo ilgiau namie pabūti. Nes vis tiek sezonas dar nebaigtas, kovo pirmą savaitę jau Pasaulio taurės etapas. Tai namie tik savaitę pavyks pabūti.

– Ar esate patenkintas pasirodymu žaidynėse, ar matote, ką galima buvo geriau padaryti?

– Visą laiką kažką galima geriau padaryti. Nes tobulai tikrai visko nepadarysi, jei nebūsi pirmas. Yra ir gerų dalykų, bet daugiau prastesnių. Reikia tiesiog gyventi toliau.

– Ruoštis kitoms olimpinėms žaidynėms?

– Šioje vietoje dar neatvirausiu, pasiliksiu sau šitas mintis.

Džiaugėsi sėkmingu šaudymu

K.Dombrovskio olimpinis debiutas įvyko 2022 m. Pekine. O Milano ir Kortinos žaidynėse jis pasiekė geriausią karjeros olimpinį rezultatą – buvo 30-as 20 km asmeninėse lenktynėse. Tačiau sprinte liko 84-as.

– Kaip vertinate šios dienos pasirodymą, oro sąlygas?

– Jei ne paskutinis ratas, kuriame pritrūko jėgų, tikrai būčiau labai patenkintas. Džiugu, kad beveik visiškai susitvarkiau su šaudymu. Nors, neslėpsiu, įtampos buvo nemažai– antras etapas, ir prieš mane, ir už manęs buvo stiprūs varžovai. Bet pavyko atidirbti pakankamai gerai šaudykloje.

Sąlygos tikrai buvo sudėtingos, nes iškrito daug šviežio sniego. Slydimas labai lėtas buvo. Džiaugiuosi, kad šiandien padariau maksimumą. Ir tikrai atidaviau visas jėgas.

– Ar, kaip ir Vytautas, ieškojote trasoje tos trajektorijos, kur geriausiai slysta?

– Yra tokia trajektorija, kur daugiausiai pravažiuota, labiausiai nugludinta. Be abejo, ieškojau. Bet daugiausia tokios vietos reikėjo laikytis nusileidimuose. O pakilimai visur vienodi dažniausiai. Tai reikėjo labai daug jėgų ir ištvermės.

– Ar yra skirtumas, kelintoje vietoje perimate estafetę?

Šiek tiek yra. Bet man pavyksta maksimaliai susikoncentruoti tuo metu į savo darbą. Varžovus bandau išnaudoti, pasilaikyti už jų. Dar ir į techniką susikoncentruoti.

– Ar girdėjote Vytauto raginimus?

– Taip, abu kartus Paskutiniame rate jis prašė pasivyti kanadietį ir pasilaikyti už jo. Deja, man nepavyko. Bandžiau, atrodė jau jau, bet nepavyko.

Užklupo liga

N.Čigakas neslėpė – vertingiausia, ką jis parsiveš iš olimpinių žaidynių yra patirtis.

Po mišrios estafetės rungties jis buvo 50-as 20 km asmeninėse lenktynėse ir 83-ias sprinte.

– Kaip, jūsų nuomone, sekėsi šiandien?

– Šiandien buvo labai sunki diena. Nes su Maksimu šiek tiek sirguliuojame. Labai sunkios sąlygos, dar savijauta bloga.

Bet labai gerai slidės slydo, ačiū serviso komandai. Ačiū visiems kurie mus palaikė.

15 vieta – ne pati geriausia, nes šiandien visi neblogai šaudėme. Bet, žinant, kad du žmonės sirguliuoja, stengėmės parodyti aukštą rezultatą, bet kažkas nepavyko.

Labai gera patirtis kitoms žaidynėms. Ir jose viskas bus daug geriau.

– Kas per liga užpuolė?

– Prieš dvi dienas su Maksimu atsikėlėme skaudančiomis gerklėmis, smarkiai sloguodami. Temperatūros nebuvo, bet savijauta labai bloga. Gydytojas padėjo stabilizuoti savijautą. Šiandien buvo labai sunku. Bet stengėmės ir kažkaip susitvarkėme.

Prieš akis dar trys Pasaulio taurės etapai. Prieš tai dar nedidelis poilsis namuose su artimaisiais. O po to stengsimės likusiuose etapuose.

– Ką vertingiausio išsivežate iš olimpinių žaidynių?

– Vertingiausia – patirtis. Ji labai svarbi man, nes dar esu jaunas, viskas prieš akis.

Po šio sezono daug kas turėtų keistis. Padarysime išvadas, dirbsime ir progresuosime. Reikia kažką keisti pasirengime, šaudyme. Pakeisti šautuvą, slides. Bandyti kažką nauja, nes sena metodika neveikia, tai reikia bandyti keisti. Nes jau ne pirmus metus stengiamės. Bet progresas minimalus, lyginant su kitomis komandomis.

– Ar Lietuvoje tai įmanoma?

Žinoma. Ačiū mūsų federacijos prezidentui Arūnui Daugirdui, mūsų serviso komandai, visiems, kas su mumis dirba. Jie stengiasi ir daro viską dėl mūsų. Mes visą laiką turime gera sąlygas treniruočių stovyklose, gerą inventorių. Žinoma, norint gauti patį geriausią inventorių, kuris mūsų sporte labai svarbus, reikia užimti aukštas vietas. O norint jas užimti, reikia progresuoti.

– Ar jau norisi namo?

– Taip, labai. Keturis mėnesius nebuvome. Pasiilgau visų. Nors kelias dienas norisi pabūti.

Permainos – būtinos

M.Fominas Milano ir Kortinos žaidynėse startavo trejose lenktynėse. Asmeninėse 20 km varžybose jis finišavo 56-as, sprinte – 71-as.

– Paskutiniame rate pakilote į 15-ąją vietą. Kokie jūsų įspūdžiai iš lenktynių?

– Kai po šaudyklos išvažiavau, pamačiau priešais save ukrainietį. Žinojau, kad jis ne pats stipriausias. Išgirdau, kaip Vytautas šaukia: „Gali, žinau, kad gali, paimsi.“ Įjungiau aukštesnę pavarą ir neužilgo pavijau miške, aplenkiau ir stengiausi nutolti.

– Prieš porą dienų susirgote. Kaip dabar jaučiatės?

– Negaliu pasakyti, kad man visiška koma, žiauriai sunku. Bet ir gerai nesijaučiu. Skaudėjo gerklę, šiandien tik praėjo,  sloga baisi, per nosį kvėpuoti negaliu. Čia kalnai, ir taip sunku kvėpuoti. O sloguojant išvis.

– Nikita buvo užsiklijavęs ant nosies specialų pleistrą, palengvinantį kvėpavimą. Jūs nebandėte?

– Aš irgi buvau užsiklijavęs. Bet kai prieš startą vyko prisišaudymas, pajutau, kad man trukdo, todėl iškart nusiklijavau. Gal būtų kiek padėjęs.

– Apibendrindamas savo debiutines žaidynes, ką iš jų išsivežate?

Į pirmą estafetę manęs neįtraukė, buvau kaip žiūrovas. Aišku, čia mano komanda, tai buvo nesmagu matyti tą vietą. Bet paskui individualiose lenktynėse buvo kuo pasidžiaugti. Mano vieta nebuvo super gera, bet su trimis baudos minutėmis daugiau negalima buvo tikėtis. Su viena būčiau 30-tuke. Sprinte neina man šiemet.

Estafetė – vidutiniškai. Bet labiau gera nata baigėme žaidynes.

Man 25-eri, nesijaučiu jaunuolis, kuris atvažiavo ir viskas vau. Aš atvažiavau čia, žvelgiant atranką, antru numeriu. Stengiausi ir elgtis užtikrintai, kad nekiltų klausimų, kodėl esu čia.

– Kaip reaguojate, kad gaunate paskutinį estafetės etapą? Juk neretai tenka kovoti, kad lyderiai neaplenktų ratu.

– Tiesą sakant, mano pirmą sezoną startuodavau paskutiniuose etapuose. Ir, būdamas 22 metų jaunuolis, dažniausiai traukdavau visą komandą. Ar 20 startuodavau, ar 18-as. Galėdavau pakilti dvejomis ar trejomis vietomis. Ir nuo to laiko supratau, kad yra ir labai stiprių, bet yra ir tokių, kaip šiandien ukrainietis. Labai priklauso nuo žmonių, kurie tame etape startuoja. Yra, kur vidutiniškai – arba truputį stipresni, arba silpnesni. Žinau, su kuo galiu kovoti. Ir paskutinis etapas tikrai negąsdina.

 Šaudymas irgi šiandien buvo užtikrintas. Paskubėjau tik su paskutiniu šūviu. Bet žinojau, kad turiu laiko atsargą, nebuvo baisu. Kai pirmo papildomo šūvio nepataikiau, pasakiau sau – viskas, reikia ramiai. Ir viskas baigėsi gerai.

– Nikita Čigakas kalbėjo apie permainų poreikį. Ar jų reikia?

– Pirmiausia reikia baigti sezoną. O minčių visokių yra. Pirmiausia – treniruočių sistemą. Kad ir ką besakytų, mūsų potencialu, kurį turime, kol kas nepasinaudojame. Aš tikrai pažadu, kad tai, ką galiu aš ir Nikita ar Jokūbas Mačkinė, 50 procentų tik išnaudojama.

Kalbu apie greitį. Šaudyme irgi yra kur tobulėti, bet čia jau atskiras klausimas. O dėl greičio. Pavyzdžiui, sprintas. Važiuoju pirmą ratą ir pristabdau save, nes atrodo, kad per greitai pradėjau, reikia ramiau. O po finišo matau – pirmas ratas greičiausias, bet jis dar toli nuo to, ką įsivaizduoju. 42 sekundes pralaimėti pirmame rate – kosmosas, po to atsilikimas dar labiau didėja.

– O ką būtų galima geriau treniruotėse daryti?

– Kai nesu nei jaunas, bet ir ne senas, pradedu suprasti. Aišku, labiau reikėtų trenerio klausti. Bet, manau, mums reikia daugiau krūvio, kol esame jauni, kol galime jį atlaikyti geriau, nei, pavyzdžiui, Vytautas. Bet dirbame visi pagal vieną planą. Keista. Tikiuosi, atsigausime dar šį sezoną, sugrįšime į gerą sportinę formą.

ltok.lt

The post Lietuvos biatlonininkų rinktinei pritrūko tik vieno žingsnio iki geriausio olimpinio rezultato pakartojimo first appeared on Sportas24.