Kurtinaitis nuogąstavo dėl neišpildyto plano ir Tubelio pažado: „Būtų buvęs aukso vertės“

Rimas Kurtinaitis po Lietuvos rinktinės nesėkmės prieš italus nuogąstavo dėl neįvykdyto rungtynių plano ir pajėgiausių žaidėjų neatvykimo bei išsiplėtė apie komunikaciją su Ąžuolu Tubeliu.

Sekmadienio vakarą Lietuvos rinktinė išgyveno dar vieną dramą, tačiau šįkart pergalės išplėšti nepavyko – italams nusileista 81:82.

„Nieko baisaus nenutiko. Atranka dar tik prasideda. Laimėjome išvykoje prieš Angliją, bet pralaimėjome namuose prieš italus. Dabar turime viską pamiršti, pataisyti kelis dalykus ir koncentruotis į kitas kovas“, – teigė Kurtinaitis.

– Kokias pamokas išsinešate iš šių dviejų dramų?

– Pirmame mače du kėlinius strigome vien bandydami susistyguoti, kaip turėtų atrodyti visa visuma. Tai pavyko tik trečiame ir ketvirtame kėlinyje. Šiandien viskas buvo tvarkoje nuo pradžių, bet iš savo trenerio ir žaidėjo patirties galiu pasakyti, kad jeigu viena komanda turi blogą 5 minučių atkarpą, jį reikia išnaudoti. Deja, mes to nepadarėme. Italai daug klydo, daug nepataikė, bet mes atsakėme tuo pačiu. Neįmetėme kelių metimų iš po krepšio, net nežinau, kaip tai pateisinti. Bet žaidėme gerai, gerai gynėmės, buvo nemažai klaidelių ir nesusikalbėjimo, bet per šias kelias dienas sulipdėme rinktinę iš naujų žmonių. Visi turbūt skaitėte, kad turėjome 8 naujus žaidėjus. Jie puikiai kovėsi ir jiems neturiu nė vieno priekaišto. Galėjo gautis ir geriau, bet nedarau jokios tragedijos. Viskas išsilygino, islandai pralaimėjo. Viskas nusinulino, pradėsime viską iš pradžių.

– Ignas Sargiūnas šiandien vėl žibėjo. Kur turėtų būti kitas žingsnis jo tobulėjimo procese?

– Rinktinėje atradome eilę žaidėjų, tą patį Mareką Blaževičių, kuris puikiai žaidė ir Europos čempionate, ir tą žaidimą perkėlė į klubą. Atradome ir Igną Sargiūną, apie kurio rungtynes Anglijoje net nenoriu šnekėti. Europos čempionate atradome ir Arną Veličką. Progresas yra. Kitus žaidėjus irgi paauginsime. Jiems kartais dar reikia pasakoti smulkmenas, kurių jie nežino. Man svarbiausia, kad visi yra darbštūs, visi nori žaisti ir laimėti. Pergalės ateis, jeigu judėsime ta linkme. Šiame lange mums galbūt trūko keletos žaidėjų, bet esu dėkingas šiems jaunuoliams, kurie susirinko ir laiką praleido ne su šeimomis, o kaudamiesi už Lietuvą.

– Kokia buvo mintis paskutinėje atakoje?

– Ją norėjome patikėti Ignui. Galbūt net prisiimčiau kaltę, bet nenoriu apie tai kalbėti, nes jūs po to labai prastai interpretuojate. Norėjome, kad Ignas išsimestų paskutinį metimą. Prieš tai turėjome padaryti eilę dalykų, deja, to neįvykdėme. Nenoriu sakyti, kas kaltas ir kas nekaltas. Prisiimu atsakomybę, nes truputėlį ne taip sustrategavau. Pagalvojau už kitus tris žaidėjus ir ataką baigs Ignas. Deja, tai neįvyko. Būna. Suprantu žaidėjus, kurie galbūt dėl spaudimo neįvykdė užduočių.

– Italai pirmoje pusėje suklydo 14 kartų, bet po pertraukos padarė tik dvi klaidas. Ar tai parodo agresyvumo stoką antroje mačo dalyje?

– Jeigu matėte, šiandien žaidėme su mažesne rotacija ir nuovargis davė apie save žinoti. Tiesiog nenorėjau ketvirtame kėlinyje užsiimti bandymais ar eksperimentais. Norėjosi tempti taip, kaip tempėme iki tol. Deja, praradome agresyvumą ir gynybą, kurią demonstravome du kėlinius. Atstumai vienas nuo kito padidėjo po metrą ar net du. Suprantu, kad buvo nuovargis. Žaidėme iš visų jėgų ir pralaimėjome tik vienu tašku. Nenoriu grįžti apie kai kurių žaidėjų neatvykimą, bet būtų malonu surinkti visą rinktinę.

Manau, kad dabartinio krepšinio problema yra ne pats žaidimas, o geriausių žaidėjų subūrimas. Jeigu vieni turi pasiteisinimų, tai kitų priežastys manęs nelabai įtikina. Bet prieš šiuos vaikinus lenkiu galvą. Žiūrėsime, kaip viskas bus ateityje, bet manau, kad kiekvienas iš mūsų nuo Europos čempionato padarė didelį žingsnį į priekį bandant grįžti į tas aukštumas, kuriose kadaise buvome.

– Procida per ketvirtą kėlinį pelnė 18 taškų. Kas jam leido nutrūkti nuo grandinės?

– Gynybos nekeitėme, žinojome, kad jis gali tik mesti, bet, deja, nesustovėjome, jis įmetė ir porą sunkių metimų. Visos nuorodos buvo sudėliotos, bet kai kurių dalykų neįvykdėme. Nežinau, ar tai įvyko dėl nuovargio, ar dėl koncentracijos stokos. Prieš 10 metų žaidėjai atsimindavo, kurie žaidėjai eina į dešinę, kuris – į kairę, kas meta po vieno driblingo, kas – po dviejų. Dabar žaidėjai nesugeba stabdyti stipriųjų savybių. Žinojome, kad jis gerai meta ir pataiko, rodėme tai ir video analizėje, deja, plano neįvykdėme.

– Vasarą irgi minėjote, kad žaidėjams reikia aiškinti elementarius dalylus. Apie kuriuos dalykus kalbate?

– Mano užduotis yra surinkti žaidėjus. Jie turi savo trenerius, žaidžia savo klubuose. Aš naudoju savo taktikas, su kuriomis kai kurie žaidėjai savo klubuose nesusiduria. Neturiu priekaištų nei vaikų, nei klubų treneriams. Krepšinyje yra daug situacijų, kuriose turi vadovautis nuojauta. Šių dalykų trūksta, bet aš pasiruošęs tai pasakoti ir 10, ir 100 kartų. Tai nėra nei žaidėjų, nei mano bėda.

– Jonas Kazlauskas teigė nematantis trenerių atsakomybės dėl langų rezultatų dėl treniruočių stygiaus ir žaidėjų pasirinkimo. Jis netgi teigė, kad krepšinio bendruomenė prieš šią sistemą turėtų rengti protestus. Kaip jūs tai matote?

– Labai gerbiu Joną, mes žaidėme kartu, aš buvau jo auklėtinis „Žalgiryje“. LKL baigiasi birželio 20 dieną, langą jau turime liepos 5 d. Kaip viskas turėtų vykti? Įsivaizduoju, kad tie žaidėjai, kurių mums reikės, žais LKL finale po 10 mėnesių sezono. Kad jų nenužudyti, reikia paleisti atostogų 10 dienų, per tris dienas vėl surinkti ir vėl žaisti. Ir tai yra pasaulio čempionato atranka? Aš net neįsivaizduoju, kaip tai padaryti. Jau gal geriau būtų nedaryti šių langų, o padaryti atrankinius turnyrus. Net ir dabar gal galėtume sužaisti ketverias rungtynes, o ne burtis ir skirstytis dvejoms rungtynėms. Tą vasarą turbūt ateis atsakingiausias momentas. Visi vargstu.

Kalbėjau su Banchi, klausiau, kodėl jie pralaimėjo islandams. Jis man papasakojo, kad pirmą treniruotę pradėjo nuo susipažinimo su žaidėjais: „Aš esu Alfonso, žaidžiu ten“. „Gerai, malonu“. Tai apie kokias strategijas galime kalbėti? Mes net tų žaidėjų nežinome. Mūsų šalis maža, aš dar stebiu, seku, bet su individualiomis savybėmis neturiu progos susipažinti. Nežinau, kaip vyko tas derinimas su Eurolyga, bet jis vaisių nelabai davė. Net nežinau, kaip pardavinėti tokį produktą. Niekas nežino, kur kokia rinktinė turėtų laimėti, nes visi yra tose pačiose prastose sąlygose. Šie langai neatspindi šalių krepšinio pajėgumo. Jie labiau skirti šalims, kurios tik pradeda žaisti krepšinį.

– Ar po mačo su Didžiąja Britanija dar turėjote pokalbių su Ąžuolu Tubeliu?

– Žinau jo kažkokias bėdas, skausmus, bet neatsimenu, kad būčiau žaidęs krepšinį be kažkokių skausmų. Jeigu žaidėjai nejaučia skausmo, vadinasi taip ir žaidžia. Bet mes buvome išskirtiniai, kad galėjome žaisti per skausmą, o dabar žmonės dėl jo net dirbti negali. Sakiau Ąžuolui, kad mums jo reikia. Pagalvokite, jeigu būtume jį turėję. Šiandienos mače jis su savo patirtimi ir įgūdžiais būtų buvęs auksinės vertės.

Po Eurolygos mačo su „Baskonia“ jis man pasakė, kad žais Klaipėdoje. Kitą rytą pasakė, kad neatvažiuos. Tada man peršasi klausimas, kodėl „Žalgiris“ pirmaudamas 16 taškų paskutines penkias minutes žaidė su juo. Aišku, gal ir buvo galima pralaimėti, bet…

The post Kurtinaitis nuogąstavo dėl neišpildyto plano ir Tubelio pažado: „Būtų buvęs aukso vertės“ first appeared on O, Sportas!.