Kurtinaitis – apie atskirai nuo rinktinės sportuojantį Valančiūną ir 20-mečių sidabrą

Su Lietuvos krepšinio rinktine iš Druskininkų į Birštoną persikraustęs vyriausiasis strategas Rimas Kurtinaitis trumpai apžvelgė pirmosios savaitės darbus, atskirai nuo rinktinės sportuojančio Jono Valančiūno situaciją ir 20-mečių rinktinės Europos čempionate iškovotą sidabrą.

Savaitę pastovyklavę Druskininkuose, Lietuvos rinktinės krepšininkai persikėlė į Birštoną, kuriame, pasak Kurtinaičio, pagrindinis dėmesys toliau bus skiriamas fiziniam pasiruošimui.

„Po pasiruošimo Birštone kelsimės į Kauną, o rugpjūčio 1 d. vyksime į Panevėžį, kur susitiksime su Estijos komanda. Tuo pačiu naudojuosi proga ir kviečiu atvykti mus palaikyti. Mums tai bus pirmos rungtynės, kokybė gal dar nebus tokia, kokią norėtume išgauti, bet jūsų palaikymo reikės.

Daugiausia laiko skiriame fiziniam pasirengimui. Yra štanginė, yra bėgimai stadione, ko anksčiau rinktinės nedarydavo. Kiekvieną dieną skiriame dėmesio ir individualiam pasiruošimui – tiek metimam, tiek judesiam. Komandą skeliame į dvi dalis – didelius ir mažus. Maži daugiau dėmesio skiria metimams, dideli – judesiams po krepšiu. Viskas vyksta pagal planą. Kol kas visi sveiki, nors mažų niuansų ir yra“, – teigė Kurtinaitis.

– Ar yra didelis fizinio pasirengimo skirtumas tarp žaidėjų?

– Nepaminėjau dar svarbiausio aspekto, kodėl buvome Druskininkuose ir kodėl dabar esame Birštone. Čia yra idealios sąlygos atsistatymui, nes fiziniai krūviai yra dideli. Čia yra ir Baro kamera, kurioje žaidėjai greičiau atsistato. Manau, kad žaidėjams pilnai užtenka savaitės ar dviejų, kad atsistatytų. Žinome, kad NBA žaidėjus verčia ilgiau ilsėtis, todėl čia nematome Jono Valančiūno, kuris, pagal NBA taisykles, prie mūsų galės prisijungti tik nuo rugpjūčio 1 d. Kiti nėra pervargę, vyrai dirba noriai, be jokių klausimų, daro tai, ką liepiame. Manau, kad trenerių kolektyvas yra patyręs, geras. Dabar liūto dalį darbo, kokių 80 proc. pasiruošimo, atliekame su fizinio rengimo treneriais. Jų užduotis yra paruošti komandą.

– Ar Valančiūnui davėte kokių nors nurodymų, kaip palaikyti formą?

– Manau, kad kiekvienas iš mūsų yra profesionalai ir visada palaikome formą net ir atostogų metu. Kiek žinau, Jonas sportuoja individualiai, laksto krosus, turi trenerį.

– Kada maždaug prasidės sąrašo trumpinimas?

– Rupgjūčio 1 d., kai prisijungs Jonas, turėsime 15 žaidėjų. Tada turėsime pagrindinę pasiruošimo stovyklą Turkijoje, nes vėliau prasidės draugiškos rungtynės. Ten vešimės visus 15 žaidėjų, kadangi reikia trijų penketų

– Ar dar puoselėjate viltį dėl Igno Brazdeikio?

– Nesu gydytojas, bet manau, kad nėra galimybių taip greitai reabilituotis ir pasiekti tinkamą formą. Nematau galimybės jam būti su mumis.

– Vakar jaunimo rinktinė iškovojo sidabro medalius. Ar pamatėte žaidėjų, kurie ateityje galėtų prisijungti prie vyrų rinktinės?

– Dar anksti spręsti. Manau, kad ši rinktinė įrodo, jog neprisirišame prie pavardžių. Turime surinkę sąlyginai jauną komandą. Visada stebėsime, turime eilę gerų NBA žaidžiančių krepšininkų. Prie pavardžių nenoriu prisirišti, norėčiau prisirišti prie rezultato. Liaudiškai kalbant, 20-mečių rinktinė nebuvo stipriausios sudėties, bet rezultatas vis tiek pasiektas puikus. Kaip jau minėjau ir prieš tai, jie padarė tai, ką ir turėjo padaryti – papulti į medalių zoną. Kad ir kokia yra rinktinė ar kokia amžiaus kategorija, privalome dalyvauti kovoje dėl medalių. Jiems – garbė ir šlovė.

– Ar 20-mečių rinktinėje įžvelgėte Dariaus Songailos braižą?

– Treneriai apie trenerius nelabai diskutuoja. Man patiko gynybos, ypač prieš prancūzus. Apie taktikas sunku kažką kalbėti. Dalyvavau paskutinėje treniruotėje, mačiau, kaip jie žaidžia. Visada taip yra, kad jauniems žaidėjams trūksta trenerio nuorodų išpildymo. Bet negalime smerkti žaidėjų, jie yra jauni, pasiruošimo laikotarpis trumpas, viską reikia padaryti per mėnesį.

– Ar matėte Mato Buzelio ir Kasparo Jakučionio pasirodymus Vasaros lygoje?

– Mačiau vieną Buzelio išstojimą, buvo neblogas. Net nelabai suprantu, kodėl esami NBA žaidėjai rungtyniauja Vasaros lygoje, nes mums sudarytas toks įspūdis, kad ji skirta būsimiems žaidėjams. Jakučionis paskutinėse rungtynėse nežaidė. Viskas vyksta taip, kaip turi vykti. Tai yra ateities rinktinės žaidėjai.

– Minėjote, kad Birštone stovyklavote ir su „Wolves“. Ką šis klubas galėjo padaryti kitaip, kad nebūtų reikėję užsidaryti po trejų metų?

– Viskas yra paprasta. Į klubą buvo investuota nemažai lėšų, pritraukta nemažai rėmėjų, aplink vyko reklama, buvo įtraukti broliai Lavrinovičiai. Marketingas buvo geras, bet gal trūko rezultatų, gal – kantrybės. Bet tokie žmonės kaip Žiemelis į šį klubą investavo kažko tikėdamiesi, bet tos grąžos per trejus metus neišgavo. Sunku pasakyti, ką reikėjo daryti kitaip. Pamenu, kai „Sevilla“ futbolo komanda laimėjo Europos taurę ir ispanai rėkė, kad šis klubas vėl yra ant pjedestalo. Matyt, reikia laiko, kantrybės, o tai kainuoja. Turime visokių pamąstymų, bet jie gal ne spaudai. Gera žinia yra ta, kad klubas ne išsiskirstė, o pristabdė savo veiklą. Lietuvos krepšiniui šis klubas buvo reikalingas. LKL tai yra didelė netektis, bet manau, kad viską galima pataisyti.

The post Kurtinaitis – apie atskirai nuo rinktinės sportuojantį Valančiūną ir 20-mečių sidabrą first appeared on O, Sportas!.