Krepšininkams medalių linkintis Jankauskas – apie skęstantį „Žalgirį“ ir Nyderlandų žvaigždes Kaune

Europą drebinant krepšinio čempionato karštinei, prie Lietuvos patyliukais artėja futbolo gigantai. Jau rugsėjo 7 d. Edgaro Jankausko vadovaujamos Lietuvos rinktinės laukia akistata su Nyderlandų futbolo žvaigždynu. Šį iššūkį dar labiau didina kaip reikiant traumų aptrupintas Lietuvos komandos sąrašas. Ketvirtadienio spaudos konferencijoje Jankauskas plačiau papasakojo apie rinktinės netektis, artėjančius pasaulio čempionato atrankos mačus ir Vilniaus „Žalgirio“ dramas.

Rugsėjo 4 d. trečiąjį pasaulio čempionato atrankos langą Jankausko vedama Lietuvos rinktinė pradės akistata su Maltos futbolininkais, o po trijų dienų į Dariaus ir Girėno stadioną sugūžės seniai Lietuvoje bematyto lygio Nyderlandų futbolininkai.

„Žiūrėsime, laikas parodys, kokie bus rezultatai. Bus įdomi, rekordiškai trumpa savaitė. Renkamės pirmadienį, o rungtynės jau ketvirtadienį. Jaučiasi ir didelis ažiotažas atvykstant komandai, kurios Lietuvos futbolo mylėtojai dar nėra matę gyvai. Laukia įdomi savaitė. Stengsimės maksimaliai gerai pasiruošti per maksimaliai trumpą laiką“, – kalbėjo Jankauskas.

Per tris G grupės mačus Lietuvos rinktinė pasiekė 2 taškus. Akistata su Malta – realiausias šansas taupyklę papildyti dar trimis, tačiau jį kiek menkina Manfredo Ruzgio, Kipro Kažukolovo, Mato Vareikos, Armando Kučio, Vykinto Slivkos ir Pijaus Širvio traumos.

„Šįkart renkant sudėtį iššūkių buvo daugiausiai, nes yra labai daug traumuotų žaidėjų, – pripažino Jankauskas. – Tos traumos patirtos paskutinėmis dienomis iki atvykimo. Kelia nerimą ir žaidėjų forma. Mažai žaidžia, puolėjų sektorius nėra labai rezultatyvus. Tas netektis bandysime kompensuoti naujais žaidėjais. Jų bus keletas. Netekčių visada yra, bet tos netektys tampa galimybėmis atsiskleisti kitiems žaidėjams.“

– Kokios traumos kankina žaidėjus?

– Manfredui Ruzgiui lūžo koja, Matui Vareikai ir Vykintui Slivkai – galiniai raumenys, Pijui Širviui – apendicitas. Vakar vakare gavau blogą naujieną iš Kipro Kažukolovo – kažkas atsitiko su kelio raiščiais. Norėjome suteikti galimybę Sigitui Olberkiui, kuris gana sėkmingai adaptavosi Albanijos aukščiausioje lygoje, bet pirmojo turo mače patyrė kelio traumą. Tas pats Deividas Šešplaukis iškrito iki lapkričio mėnesio. Tikrai gana sudėtinga situacija, bet norėčiau į viską žiūrėti iš pozityvesnės pusės. Tai yra galimybė pasireikšti naujiems žaidėjams ar senbūviams.

– Ar tos traumos stipriai koreguoja rinktinės tikslus šiame lange?

– Be abejo, kai iškrenta keturi starto žaidėjai ir dar du, kurie visada įžengia į aikštelę… Tai kelia nerimą, bet vėlgi – tai bus galimybė pasitikrinti mūsų resursų gylį.

– Gertmonas dėl jaunų žaidėjų taisyklės Rumunjoje yra tapęs situacijos įkaitu, tuo metu Švedkauskas žaidžia daug.

– Žiūrėsime, kol kas galutinis sprendimas nėra priimtas. Šie dalykai bus apkalbėti vietoje. Bus priimti tokie sprendimai, kurie būtų geriausi komandai.

– Rungtynės su Malta – vis dar geras šansas pasiimti 3 taškus?

– Kažkiek geresnis nei prieš olandus (šypsosi). Žinoma, kad tikslas visada yra vienas, kad ir kokia komanda beatvažiuotų. Žinome, kas mūsų laukia prieš Maltą. Žinome, kad turime būti pajėgūs siekti visų trijų taškų.

– Praėjusiame lange sužaidėme lygiosiomis su Malta, o vėliau kontroliniame mače patyrėme sutriuškinimą prieš Daniją. Ko galima pasimokyti iš to lango?

– Žinoma, kad gavome pamokų. Nenorėčiau demonizuoti to rezultato, nes labai nepalankiai sukrito aplinkybės. Visame tame košmare buvo ir gerų dalykų, patirčių, kurios galėtų praversti. Prieš danus žaidėme beveik tokia pačia sudėtimi, kaip ir prieš Maltą, nes žinojome, kas mūsų laukia rugsėjį. Gavome šiokių tokių atsakymų. Matysime, koks tas sprendimas bus geriausias.

– Rinktinėje – daug A lygos žaidėjų, bet nė vieno iš čempiono „Žalgirio“. Kaip galima apibūdinti tokį paradoksą?

– Labai geras klausimas. Matome, kas atsitiko su Lietuvos čempionais. Kažkokia duobė ir ne tik aikštėje. Visi tie dalykai persiduoda ir žaidėjų formoms. Buvo ir traumų, tas pats Matulevičius turėjo bėdų, vėliau sugrįžo, tas sugrįžimas nebuvo lengvas. Situacija tokia, kad kai kurie žaidėjai yra geriau pasiruošę nei čempionų.

– Kaip jūsų akimis atrodo visos tos Vilniaus „Žalgirio“ ir Vilmos Venslovaitienės dramos?

– Nėra smagu, kad atsitinka tokie dalykai. Bet tai yra futbolo dalis. Iš kitos pusės galima įžvelgti ir pozityvių dalykų – daugiau kalbame apie futbolą, kyla daugiau rezonanso, kitos komandos tai stebi ir supranta, kad būtų negerai, jeigu atsitiktų tokie dalykai. Tai yra įspėjamasis skambutis kitiems. Žiūrėsime toliau, kaip spręsis šie dalykai. Pasauliniame futbole tokių griūčių būna, bet komandos kažkaip išgyvena. Kartais nukrenta į žemesnius divizionus, po to vėl pakyla. Galima prisiminti to paties „Juventus“ istoriją. Futbolas – dinamiškas dalykas ir pastovumo jame yra mažai.

Šiandieninė „Žalgirio“ situacija yra gana liūdna. Žiūrėsime, kokia bus sprendimų dinamika.

– Kodėl rinktinėje nėra ilgamečio kapitono Fiodoro Černycho. Ar daugiau ir nebebus?

– Kodėl? Turėjome labai įdomų pokalbį. Toks sprendimas priimtas jo iniciatyva. Mane žavi, kai žmogus yra toks profesionalus ir savikritiškas. Šiai dienai yra žaidėjų, kurie yra labiau verti būti rinktinėje. Galutinis žodis buvo Fiodoro. Jis ir Arvydas Novikovas pastarąjį dešimtmetį Lietuvos futbolui davė daugiausiai. Labai gerbiu ir vertinu jo sprendimą.

– Paulius Golubickas anksčiau turėjo nesėkmingą etapą Balkanuose, dabar iš Lenkijos keliasi į Suomiją. Kas jam neleidžia geriau įsitvirtinti užsienyje?

– Užsienyje susiduri su konkurencija aikštėje, konkurencija gyvenime ir rūbinėje. Svetimšaliai dažniausiai nėra labai laukiami. Tam, kad būtum sėkmingas užsienyje, turi būti kažkuo geresnis, laimėti tas konkurencines dvikovas. Pasikartosiu, kad ir ne tik aikštėje. Užsienyje reikalai vyksta ir už jos, turi siekti pripažinimo kaip asmenybė, turi siekti autoriteto. Galbūt šįkart Pauliui neužteko laiko įrodyti. Esu tikras, jog jis yra tinkamo lygio žaidėjas, kad gerai žaistų Lenkijos, Suomijos aukščiausiose lygose. Buvo ir tos aplinkybės, kai patyrė traumą mače su Malta. Jis grįžta į formą, palaikau su juo kontaktą. Žinant jo profesionalumą ir norą, jis bus labai svarbus mūsų komandai.

– Ar užmetate akį į Europos krepšinio čempionatą ir Lietuvos rinktinę?

– Žinau, kad vakar laimėjo. Mačiau labai patikusį Kurtinaičio interviu, kuriame sakė, kad nesvarbu yra lanko kietumas, svarbiausia – tinklelis. Kol kas mačiau tik tiek. Žinoma, kad labai sergame ir palaikome. Tikimės, kad pagaliau jie mums atveš kažkokios spalvos medalius ir mums nereikės jų laukti dar ilgiau.

– Kalbant apie krepšinį, vakar italų strategas minėjo, kad graikų žvaigždę ketina stabdyti su draugo-snaiperio pagalba. Gal ir jūs turite panašių minčių prieš dvikovą su olandais?

– Mums reikėtų daugiau snaiperių, kad iššaudytų visus (juokiasi). Jie yra aukščiausios klasės rinktinė. Matau tai kaip galimybę sukaupti vertingos patirties. Kodėl ir nepasiekus teigiamo rezultato? Drastiškų priemonių nesiimsime, visi išvažiuos gyvi. Dėl sveikatos garantuoti negaliu, nes aikštėje jų niekas per daug negarbins. Mėlynių bus, bet tikiuosi, kad kažko rimtesnio išvengsime.

– Vasarą Lietuvoje apsilankęs „Manchester City“ talentas Divine’as Mukasa spėjo debiutuoti pagrindinėje komandoje ir pasižymėti rezultatyviu perdavimu. Ar tai tolina jo galimybes užsivilkti rinktinės marškinėlius?

– Visų pirma, ten reikėtų išspręsti techninius klausimus su visais leidimais. Bet smagu, jog yra tokie talentai. Tikiu, kad jų yra ir daugiau. Tikiuosi, kad artimiausiu metu juos pamatysime. Džiugu, kad jie čia atvažiuoja ir reiškia norą. Tikėkimės, kada artimiausiu metu juos pamatysime ir atliekant veiksmus aikštėje.

The post Krepšininkams medalių linkintis Jankauskas – apie skęstantį „Žalgirį“ ir Nyderlandų žvaigždes Kaune first appeared on O, Sportas!.