Kauno r. Tornado – Tauras užbaigė sezoną RKL: vertingos pamokos vyrų krepšinyje

Kauno r. „Tornado–Tauras“ komanda šį sezoną pasiekė solidų rezultatą – pateko į Regionų krepšinio lygos (RKL) B diviziono ketvirtfinalį. Tai – aukščiausias pasiekimas per visą Tornado KM ekipos istoriją šioje lygoje. Nors kova dėl patekimo į pusfinalį buvo įtempta iki pat paskutinės minutės, šioje sezono stadijoje komanda baigė savo pasirodymą.

Šiemet komandai vadovavo vyriausiasis treneris Tomas Rakauskas, taip pat treniruojantis Tornado KM U18 vaikinus Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje. Jo asistentu dirbo Aivaras Grigaliūnas. Nuo kito sezono komandos vairą perims būtent Aivaras Grigaliūnas, kuris ir toliau treniruos U18 ekipą, o jo asistentu taps Mantas Lauraitis – dabartinis U16 komandos treneris.

Tokia vidinė trenerių sistema leidžia jauniesiems žaidėjams ir specialistams sklandžiai pereiti į vyrų krepšinio lygmenį, kaupiant vertingą žaidybinę bei taktinę patirtį.

Apie sezoną pakalbinome Kauno r. Tornado – Tauras trenerį Tomą Rakauską. 

– Kaip vertinate komandos bendrą pasirodymą šiame RKL B diviziono sezone?

– Tas vertinimas, ypač dabar, dar tik neseniai sužaidus paskutines rungtynes ir jas pralaimėjus, negali būti labai geras. Kaip aš sakau, jeigu sezonas baigiasi pralaimėjimu, tu nieko nelaimėjai. Žinoma, pradedant žiūrėti plačiau, jis tikrai nebuvo blogas. Turėjome daug daugiau gerų emocijų ir rungtynių, negu blogų ir nuviliančių. Visgi šios komandos pagrindinis tikslas yra žingsneliu priartinti mūsų auklėtinius prie profesionalaus vyrų krepšinio, supažindinti su atrodo elementariomis elgesio taisyklėmis profesionalų komandose,. O kad šie vaikinai savo geru žaidimu suteikė viltį, kad galime ir kažką laimėti parodo, kad tas sezonas gal ir nebuvo blogas.

– Kokios buvo pagrindinės priežastys, kodėl nepavyko įveikti ketvirtfinalio barjero?
– Manau, kad sutikome geriausią komandą su kuria teko žaisti per visą sezoną. Ir tikiu, kad jie ir laimės šį sezoną RKL B divizioną. Nepaisant to, ir prieš šį etapą tikėjome savo jėgomis ir tikėjome, kad galime juos įveikti. Deja, nesužaidėme tokių rungtynių, kad galėtume pasakyti, padarėme viską, bet vis tiek nelaimėjome.Todėl truputį ir gaila, kad svarbiausiame etape ne visi žaidėjai parodė geriausias savo versijas. Turėjome ir kelias netektis dėl traumų, bet nesinori ieškoti pasiteisinimų. Manau davėme gana neblogą kovą, bet varžovai tiesiog toje serijoje buvo stipresni.

– Ko, jūsų manymu, labiausiai pritrūko, kad būtumėte žengę toliau?
– Nesinori spėlioti kas būtų jeigu būtų, bet gal kelios papildomos pergalės reguliariajame sezone būtų leidę turėti visai kitokį kelią iki finalo ketverto ir sąlyginai silpnesnius varžovus. Bet net ir einant šiuo keliu nesijautėme labai silpnesni. Abejose ketvirtfinalio rungtynėse po tris kėlinius sužaidę lygiai ir niekuo nenusileidę, pralaimėjome atkarpas ketvirtojo kėlinio pradžiose, kur galbūt ir pasireiškė varžovų patirtis. Mūsų jauniems žaidėjams pritrūko šaltesnio proto, geresnio situacijų išpildymo ir sprendimų priėmimo, o varžovai puikiai naudojosi kiekviena mūsų klaidele gynyboje ir baudė mus.

– Kokias pamokas šis sezonas jums paliko kaip treneriui?
– Tikrai nemeluosiu sakydamas, kad labai įdomus sezonas ir ačiū už šitą galimybę treniruoti RKL komandą mokyklos direktoriui Dainiui. Stengiausi tai daryti kaip galima profesionaliau ir kaip įmanoma palengvinti vaikinams užduotis aikštelėje. Nesinori leistis į detales, bet turiu pasidaręs išvadas, kas veikė geriau, kas veikė blogiau. Per rungtynes klysta ne tik žaidėjai, bet ir treneriai. Po pralaimėtų rungtynių pirmiausiai ieškau kaltų ne tarp žaidėjų, bet ieškau savo klaidų ir ką galėjau padaryti geriau, kad pakeisčiau rungtynių eigą.

– Kaip manote, ko labiausiai išmoko pati komanda per šį sezoną – tiek aikštėje, tiek už jos ribų?
– Nemažai teko šnekėti su vaikinais apie paprasčiausią profesionalų elgesį, net neliečiantį krepšinio. Kažkam atrodė, kad pavėluoti į treniruotę, kad ir 1 min yra nieko blogo, kažkam atrodė, kad renginys mokykloje yra svarbesnis už RKL rungtynes, kažkam nieko blogo viduryje sezono išvažiuoti atostogų į užsienį ir praleisti net kelias rungtynes ar gavus traumą nesirodyti komandos treniruotėse galbūt net mėnesį laiko. Kažkam gal gaila laiko tolimai kelionei, kai žinai kad rungtyniausi nelabai daug. Visa tai yra netoleruotini ir neįsivaizduojami dalykai profesionalų komandose, todėl stengėmės pakeisti žaidėjų mąstymą ir bent iš dalies parodyti kaip elgiamasi profesionalų komandose. O dabar jau žaidėjų reikalas ar jie tai pasiims, ar sakys – tai yra ne man. Kas liečia krepšinio aikštelę, manau, didžiausias skirtumas vaikinams nuo MKL buvo kontakto lygis ir stiprumas bei sprendimų priėmimo greitis. Kai kuriems prie to sekėsi prisitaikyti geriau, kai kuriems prasčiau, bet jie dar yra jauni ir dar stiprės tiek fiziškai, tiek ir su situacijų įvertinimu. Nemažai akcentavome varžovų analizę ir savo tiesioginių oponentų silpnųjų vietų radimą. Tikiuosi vaikinai suprato, kad žinodami savo varžovo silpnąsias vietas, gali labai palengvinti savo gyvenimą aikštelėje.

– Kaip keitėsi komandos žaidimo kokybė sezono metu?

– Turbūt reikia paminėti, kad tai buvo visiškai nauja, stipriai atjaunėjusi komanda, lyginant su sezonu anksčiau. Žinoma lengviau buvo tiems kurie jau žaisdavo su manimi MKL, bet pusei komandos reikėjo visiškai naujai susipažinti su mūsų puolimu, rotacijomis gynyboje. Ir jeigu lyginti sezono pradžią ir pabaigą, tai kokybės prasme nueita  tikrai buvo nemažai. Kažkada ruošdamasis antrojo rato rungtynėms, žiūrėjau sezono pradžios rungtynes, tai tikrai buvau nustebęs, kokias klaidas darydavome paprastose gynybos rotacijose, o ir puolime sezono pabaigoje jau žymiai geriau vertindome situacijas ir žinodavome, kur gali būti žaidėjai geriems metimams jei varžovai ginasi viena ar kita sistema.
– Ar buvo žaidėjų, kurie šį sezoną ypač išsiskyrė savo tobulėjimu ar indėliu į komandą?
– Pasakysiu taip, nebuvo žaidėjų kurie nuviltų. Turėjome savo lyderius, bet kiekvienas žaidėjas turėjo tokių rungtynių, kad netgi tapo vienu iš dviejų naudingiausių rungtynių žaidėjų. Gaila, kad traumos kiek pagadino sezoną Jonui, kuris galėjo būti labai svarbi komandos dalis. Daugiau tikėjomės iš Taurio, kurį taip pat stabdė traumos ir, nors turėjo būti pagrindinis didelis žmogus, gale sezono reikėjo verstis be jo. Norėtųsi pagirti Ąžuolą, kuris laikė visą žaidimą savo rankose ir, jeigu lyginant kelią kurį jis nuėjo nuo praeito sezono, kur retai pakildavo nuo suolo RKL rungtynėse, tai paskutinėse šio sezono rungtynėse net ir pelnęs 21 tašką ir atlikęs 6 rezultatyvius perdavimus, jis nebuvo geriausia savo versija ir žinome, kad jis jau gali ir geriau. Apibendrinant sakau, tikrai šiame sezone visi gavome kažką gera, visi kažkiek patobulėjome ir dabar jau bus vasaros laikas, kai galėsime dirbti ties tuo, kur jautėme kad trūksta, kur žinome kad esame silnesni. Linkiu visiems savo silpnybes paversti stiprybėmis.

The post Kauno r. Tornado – Tauras užbaigė sezoną RKL: vertingos pamokos vyrų krepšinyje appeared first on rkl.lt.