Kai kalėdinė nuotaika virsta streso antplūdžiu: jei nesulėtinsite tempo, gali grėsti sveikatos iššūkiai

Nors gruodžio mėnuo dažniau asocijuojasi su šventine nuotaika, vis dėlto daugybei žmonių šis laikotarpis taip pat yra vienas intensyviausių per visus metus. Skubėjimas, dovanų paieškos, darbų užbaigimas, švenčių planavimas, dažnesni susitikimai su artimaisiais ir draugais gali atnešti papildomo streso ir nuovargio.

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė pastebi, kad neretai žmonės šventiniu metu iš savęs tikisi per daug, tačiau ignoruoti pervargimo požymių nereikėtų, – kitu atveju galima susidurti su rimtomis sveikatos problemomis.

Kas sukelia didžiausią pervargimą?

Remiantis „Neuro Launch“ atliktais tyrimais, 44 proc. moterų ir 31 proc. vyrų šventiniu laikotarpiu pastebi išaugusį streso lygį. Prie to prisideda padidėjęs finansinis spaudimas, socialinės medijos, šeimos ir draugų lūkesčių patenkinimas, balanso tarp darbo, pasiruošimo šventėms ir poilsio išsaugojimas.

„Švenčių laukimas neretai būna užgožiamas įtampos, nes žmonės jaučia socialinį spaudimą dalyvauti visuose susitikimuose su giminaičiais bei draugais, suplanuoti švenčių vaišes ir pramogas, nupirkti ypatingas dovanas, užsiimti namų ruoša, taip pat spėti su mokslų ar darbo tempu. Dažnas siekia viską padaryti „tobulai“ ir neleidžia sau atsipūsti – juk daugelis įsivaizduoja, kad kalėdinis laikotarpis turėtų nekelti rūpesčių, spinduliuoti tik gražias emocijas. Toks tempas natūraliai išsekina tiek fiziškai, tiek emociškai“, – sako vaistininkė J. Jankauskienė.

Stresas paveikia visą organizmą

Vaistininkė paaiškina, kad nuolatinis skubėjimas ir stiprus stresas, ypač jei jis tęsiasi ilgai, tarsi išderina harmoniją organizme, padidina streso hormonų kiekį ir „įjungia“ budrumo režimą.

„Iš esmės, budrumo režimas žmogui yra reikalingas tam, kad kūnas mokėtų reaguoti ištikus įvairioms pavojingoms situacijoms – pagreitėja širdies ritmas, įsitempia raumenys, padažnėja kvėpavimas. Ši būsena skirta tam, kad mūsų reakcija būtų greitesnė, gebėtume greitai pabėgti, pasislėpti, nepasimesti ar kovoti. Tačiau, kai žmogus su šia organizmo reakcija susiduria ilgą laiką, tai išsekina kūną, taip pat prastėja emocinė būsena“, – įvardija J. Jankauskienė.

Ji pastebi, kad šventiniu laikotarpiu pacientai neretai jaučiasi pavargę, lyg jiems trūktų laiko visiems laukiantiems darbams, kankina viduriavimo ar vidurių užkietėjimo epizodai, skundžiamasi skrandžio skausmais ar padidėjusiu rūgštingumu, organizmas tampa imlus infekcijoms, gali kankinti aukštas kraujo spaudimas ar nereguliarus širdies ritmas. Taip pat dažną lydį padidėjęs nerimas, įtampos galvos skausmai, vienišumo jausmas, paūmėja psichikos būklės, atsiranda nemiga.

„Tyrimai rodo, kad nemažai žmonių yra linkę stresą malšinti netinkamais būdais. Vieni nesąmoningai badauja ar persivalgo, kiti atsiriboja nuo žmonių ir mėgiamų veiklų, dar kiti stengiasi miegoti kiekvieną laisvą minutę ar vartoja per daug alkoholio. Visa tai dar labiau žaloja organizmą“, – pažymi „Camelia“ vaistininkė.

Kaip tinkamai pasirūpinti savimi?

Anot J. Jankauskienės, priemonių kovojant su stresu reikėtų imtis dar prieš prasidedant fiziniams simptomams. Kadangi kalėdinis laikotarpis būna kasmet, jam reikėtų pradėti ruoštis anksčiau: dar rudenį ar vėliausiai gruodžio pirmomis dienomis tinkamai susiplanuoti finansus, darbus, buities ir kitus klausimus. Vien šis aspektas gali padėti jausti situacijos kontrolę ir sumažinti nerimą.

„Vienas pirmųjų žingsnių taip pat turėtų būti kasdienio balanso išlaikymas. Reguliarus režimas – valgymas tuo pačiu metu, 7–8 val. miego, 1,5–2 l vandens suvartojimas, sportas, meditacija ir įprastų veiklų neatsisakymas – kur kas svarbiau nei gali atrodyti. Organizmui reikia stabilumo, kad jis galėtų tinkamai funkcionuoti“, – sako ji.

Papildomų priemonių svarba

Vaistininkė pateikia ir papildomas priemones, galinčias padėti natūraliai atpalaiduoti kūną vakare. Pasak jos, raminančių arbatų, tokių kaip ramunėlių, melisos ar sukatžolės poveikis nėra greitas, tačiau jos švelniai mažina įtampą ir padeda pasiruošti miegui. Esant nerimui, raumenų įtampai ar sunkiai užmiegant naudingas gali būti magnis, kuris padeda atsipalaiduoti.

„Nervų sistemos veiklai daugiausiai naudos turi magnio glicinatas. Jis gali veikti raminančiai, mažina smegenų aktyvumą ir skatina gilesnį miegą. Šią magnio formą patarčiau vartoti vakarais, keletą valandų iki einant miegoti. Magnio citratas ir laktatas gali būti naudingi siekiant padidinti energijos lygį“, – vardija J. Jankauskienė.

Tiems, kurie susiduria su miego ritmo sutrikimais, gali būti rekomenduojami melatonino maisto papildai, tačiau vaistininkė įspėja – melatoninas nėra raminamasis ar migdomasis preparatas. Jo funkcija – padėti organizmui suprasti, kad atėjo vakaro metas ir laikas nurimti bei ruoštis miegui. Tai gali būti pagalba žmonėms, kurie dėl streso prarado įprastą miego ritmą.

Ji priduria, kad nervų sistemos veiklai didelę reikšmę turi B6 ir B12 vitaminai. Pastarieji gerina nervinių impulsų funkcijas, prisideda prie laimės hormono seratonino sintezės. Siekiant suvaldyti patiriamą įtampą galima vartoti valerijono šaknies, levandų aliejaus, gudobelių žiedų, vaistinės melisos ar ašvagandos preparatus. Tačiau vaistininkė įspėja – dėl galimų kontraindikacijų su kitais vartojamais vaistais, galimo darbingumo sumažėjimu ar mieguistumo atsiradimu, prieš vartojant minėtus preparatus būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

„Svarbiausia – atpažinti ir nusibrėžti savo ribas. Jei žmogus jaučia, kad nebesusidoroja su emociniu krūviu ar nuovargis nepraeina net po poilsio, svarbu kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Tai nėra silpnumo ženklas – tai atsakingas žingsnis į savijautos gerinimą“, – pabrėžia J. Jankauskienė.

The post Kai kalėdinė nuotaika virsta streso antplūdžiu: jei nesulėtinsite tempo, gali grėsti sveikatos iššūkiai first appeared on Sportas24.