Jūsų kūnas šaukiasi pagalbos: fiziniai simptomai, kurie išduoda emocinį stresą

Staigūs svorio svyravimai, nugaros maudimas, padažnėję galvos skausmai ar „stojantis“ skrandis dažnai nurašomi kaip pavieniai, laikini fiziniai negalavimai. Tačiau vis daugiau duomenų rodo: panašūs simptomai dažnai išryškėja tada, kai emocinė įtampa užsitęsia. Pasak genetiko ir ilgaamžiškumo eksperto Vaido Dirsės, problema ta, kad kūno siunčiamus signalus dažnai bandome „nutildyti“ dar viena tablete, o ne suprasti.

Naujausias „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas atskleidė, kad fiziniai ir emociniai skundai Lietuvoje dažnai eina greta: 35 proc. dalyvių teigė per pastarąjį mėnesį susidūrę su nugaros, pečių ar sprando skausmais. Apie ketvirtadalis jautė sąnarių skausmus ar turėjo judėjimo problemų. Maždaug tiek pat skundėsi ir miego sutrikimais.  Kas penktas nurodė kentę galvos skausmus, migreną, patyrę emocinių ar psichologinių iššūkių, 17 proc. – turėjo virškinimo problemų.

„Pas gydytoją ar vaistininką kreipiamės ieškodami vaistų nuo galvos skausmo ar papildų energijai, tačiau NSI tyrimas primena svarbią tiesą: emocinė ir fizinė sveikata nėra atskiros sistemos. Atlikome pirmą tokį tyrimą Lietuvoje, kad faktais pagrįstume, jog fizinė ir emocinė sveikata stipriai susijusios. Nerimas, nuovargis ir stresas dažnai gali pasireikšti kaip skausmai ir sutrikimai kūne. Todėl vien tik simptomų šalinimas nepadės pagerinti bendros savijautos, jei nebus atkreiptas dėmesys į emocinę gerovę“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.

NSI duomenimis, maždaug kas trečias dalyvis teigė, kad miegas, nuovargis labiausiai veikia jų bendrą savijautą. Toliau žmonės vardijo fizinę sveikatą ir ligas, nesaugumo jausmą dėl ateities, psichologinę būklę. Pasak E. Laskauskaitės, tai patvirtina, kad tik žvelgdami į savijautą kaip į bendrą paveikslą galime imtis sąmoningų veiksmų bei tikėtis realių pokyčių.

Simptomai, kurių geriau neignoruoti

Ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas V. Dirsė aiškina, kad dažni gyventojų nusiskundimai gali būti susiję. Pasak jo, skausmas ar nemiga nėra priešas – dažnai tai informacija. Jei ją slopiname, bet nekeičiame priežasties – kūnas ras kitą būdą būti išgirstas.

„Emocinis stresas pasireiškia ne viena forma – jis paveikia skirtingas sistemas, todėl simptomai gali atrodyti nesusiję. Tačiau iš tiesų jie dažnai turi bendrą priežastį“, – sako vienas iš NSI tyrimo autorių ir dalijasi, kokius organizmo siunčiamus signalus reikėtų išgirsti.

Miego kokybės ir struktūros sutrikimai. Vienas pirmųjų ženklų, kad organizmas patiria per didelę įtampą, yra miegas. Ir čia svarbu ne tik tai, kiek miegame, bet ir kaip, aiškina V. Dirsė: „Dažnai manoma, kad pakanka 8 valandų miego. Tačiau ne ką mažiau svarbu – miego struktūra. Gilaus miego fazė turėtų trukti bent apie valandą per naktį. Jei jos nuolat trūksta, organizmas nespėja atsistatyti. Tai tęsiantis ilgiau, gali atsirasti dar daugiau įvairių sveikatos sutrikimų“.

Raumenų ir sąnarių skausmai. Ilgalaikis stresas skatina raumenų įsitempimą, ypač kaklo, pečių ir viršutinėje nugaros srityje. Tyrimai rodo, kad stresas gali ne tik sustiprinti, bet ir sukelti nugaros skausmus, net jei nėra aiškios fizinės traumos. „Galime įsivaizduoti, kad kūnas „neša“ stresą. Jei jis nenukraunamas sąmoningai – neduodama atsikvėpti per poilsį, judėjimą, miegą – jis kaupiasi raumenyse“, – įspėja ilgaamžiškumo ekspertas.

Padažnėję galvos skausmai ar migrena. Pasak dr. V. Dirsės, dažni emocinio streso palydovai – kraujagyslių spazmai, raumenų įsitempimas pakaušio srityje. Dėl neurocheminių pokyčių smegenyse galvos skausmai gali tapti dažnesni ir intensyvesni, o įprasti vaistai – padėti tik trumpam.

Virškinimo sutrikimai – „stojantis“ skrandis, pilvo pūtimas, refliuksas. Stresas slopina „ilsėkis ir virškink“ režimą ir suaktyvina sistemą, kuri atsakinga už „kovok arba bėk“ būseną, aiškina ekspertas. Dėl to sumažėja seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimas, sulėtėja žarnyno peristaltika ir gali sutrikti mikrobiotos balansas – o tai sukelti tokius simptomus kaip dispepsija, pilvo pūtimas, refliuksas.

Staigūs svorio pokyčiai. Ilgalaikis stresas didina kortizolio kiekį, kuris skatina alkio padidėjimą, riebalų kaupimąsi ir gali sąlygoti insulino atsparumą, sutrikdant medžiagų apykaitą. Ilgaamžiškumo ekspertas pabrėžia – tai svarbu ne tik dėl svarstyklių rodomų kilogramų. „Chroninis stresas ir aukštas kortizolis pagreitina ląstelių senėjimą, skatina sisteminį uždegimą ir oksidacinį stresą – visi šie faktoriai yra tiesiogiai susiję su ląsteliniu senėjimu ir sutrumpėjusia gyvenimo trukme“, – sako V. Dirsė.

Susilpnėjęs imunitetas, pablogėjusi odos ir plaukų būklė. Tas pats chroniškai padidėjęs kortizolis slopina imuninę sistemą, sumažina priešuždegiminių citokinų gamybą ir sutrikdo gleivinės imuniteto barjerą, vardija medicinos mokslų daktaras. Dėl to kūnas tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms, gali aktyvuotis „miegantys“ virusai (pvz., pūslelinė), prastėti odos būklė, silpnėti plaukai. Tai ne kosmetinė, o sisteminė organizmo reakcija.

HRV (širdies ritmo variabilumo) sumažėjimas. Šiuolaikines technologijas pasitelkia tik maža dalis visuomenės – vos 12 proc. naudoja išmaniuosius sveikatos stebėjimo įrankius, rodo NSI tyrimas. Tačiau su jais galima ne tik skaičiuoti žingsnius ir sekti pulsą, bet ir stebėti HRV – tai netiesioginis, bet labai informatyvus streso rodiklis. V. Dirsė aiškina, kad žemas HRV gali signalizuoti, jog nervų sistema nebesugeba pereiti į poilsio režimą ir organizmas gyvena nuolatinėje įtampoje, net jei pats žmogus to sąmoningai nebejaučia.

Sumažėjęs deguonies lygis kraujyje. Šį rodiklį taip pat V. Dirsė rekomenduoja stebėti, nes jis parodo problemas anksčiau, nei jas pajuntame. Stresas gali paveikti kvėpavimo gylį ir ritmą, taip pat paspartinti širdies plakimą – dėl to atsiranda didesnis deguonies poreikis. Jei jo lygis nukrenta per žemai, kūnas patiria deguonies stygių – gali prasidėti nuovargis, prastesnis miegas, širdies ar kvėpavimo sutrikimai.

Nuolatinis energijos trūkumas ir sumažėjęs darbingumas. NSI duomenys rodo, kad net 8 iš 10 žmonių per pastarąjį mėnesį bent trumpam jautė sumažėjusį produktyvumą dėl sveikatos. Tačiau jeigu nuolat jaučiate, kad energijos nebėra, nors nieko neskauda, tai gali būti signalas apie emocinės sveikatos problemas. Ilgainiui tai tampa savotiška norma, nors iš tiesų – aiškiu pervargimo ženklu.

Tačiau svarbu nepamiršti: pastebėjus tokius simptomus, pirmiausia reikia kreiptis į specialistus, o ne skubėti su išvadomis ar savigyda, įspėja V. Dirsė.

The post Jūsų kūnas šaukiasi pagalbos: fiziniai simptomai, kurie išduoda emocinį stresą first appeared on Sportas24.