Ilgaamžiškumo ekspertas Vaidas Dirsė: „Su genais nepakovosi“ – vienas didžiausių sveikatos mitų, kurių reikia atsikratyti“

Gruodžiui atnešus naujamečių pažadų sezoną, kartu atgimsta ir įsišakniję mitai apie sveikatą. Vietoj to, kad būtų pasižadama spręsti aukšto kraujospūdžio, prasto miego, nuovargio ar antsvorio problemas, neretai teisinamasi: „tokie jau mano genai“. Tačiau genetikas, ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas dr. Vaidas Dirsė sako, kad genų įtaka sveikatai gerokai mažesnė, nei daugelis mano. O lemiamą vaidmenį čia turi mūsų kasdieniai įpročiai, prevencija ir žinios – pavyzdžiui, net apie miegą daugelis žino per mažai.

Šios problemos mastą patvirtino ir Lietuvoje pirmą kartą atliktas Nacionalinis savijautos indeksas (NSI), kurį inicijavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“. Tyrimo duomenys atskleidžia nemalonią tiesą: tik 9 proc. lietuvių ilgalaikę sveikatą laiko gyvenimo prioritetu.

„Paradoksas: žmonės kruopščiai planuoja 2 ir 3 pensijų pakopas, skaičiuoja investicijų grąžą po keliasdešimties metų – bet daugeliui trūksta nuoseklaus, sąmoningo rūpesčio tuo, kas būtent ir svarbiausia ateičiai. Užmirštame, kad be sveikatos nė viena investicija neturi prasmės. Todėl ir atlikome NSI tyrimą – kad turėtume aiškius duomenis, kur iš tikrųjų esame šiandien, ir galėtume padėti žmonėms priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl savo gerovės“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė.

NSI rodo ir kitą prastą tendenciją – tik 44 proc. žmonių tikrinasi profilaktiškai. Kiti laukia, kol pradės skaudėti. O kai pirmieji simptomai pasireiškia, dažnai išgirstame sakinį: „na, su genais nepakovosi“.

Su tokiu požiūriu kategoriškai nesutinka vienas iš tyrimo autorių dr. V. Dirsė: „Taip, egzistuoja ilgaamžiškumui palankūs genetiniai variantai, pavyzdžiui, FOXO3. Bet juos turi tik maža dalis. Skaičiai labai paprasti – genetika lemia apie 10-20 proc. sveikatos, o visa kita priklauso nuo mūsų gyvensenos. Tad net ir turint „gerus“ genus, sveikatą galima lengvai susigadinti ja nesirūpinant“.

Manote, kad tiesiog pakanka 8 valandų miego? Nebūtinai

Užtenka vos vienos prastos nakties, kad suprastume – miegas turi didžiulę įtaką savijautai. Tačiau NSI tyrimo duomenys rodo, kad tik 29 proc. Lietuvos gyventojų miega kokybiškai – 7–9 valandas per naktį, lengvai užmiega ir ryte jaučiasi pailsėję. Likęs 71 proc. patiria įvairių miego sutrikimų.

„Lietuvoje sakome – „kaip pasiklosi – taip išsimiegosi“. Bet šiandien vis dažniau tenka priminti, kad ir kaip išmiegosi – taip jausiesi, dirbsi, spręsi. Kokybiškam miegui nepakanka tik apie 8 valandų. Svarbu išlaikyti tinkamą balansą tarp gilaus, lengvo ir REM (angl. Rapid Eye Movement – greito akių judėjimo) miego fazių. Esant gilaus miego trukmei mažiau negu 60 min. per naktį ir tam tęsiantis ilgiau, gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų“, – pabrėžia medicinos mokslų daktaras.

Būtent todėl miego kokybę ir ypač – gilaus miego fazės trukmę – V. Dirsė įvardija kaip vieną svarbiausių sveikatos rodiklių, kuriuos vertėtų stebėti. Deja, šiuolaikines technologijas pasitelkia tik maža dalis visuomenės – vos 12 proc. naudoja išmaniuosius sveikatos stebėjimo įrankius, rodo NSI tyrimas.

„Bet tai gali labai daug pasakyti apie mūsų savijautą ir padėti efektyviau rūpintis savimi. Pavyzdžiui, galima stebėti netiesioginį streso rodiklį HRV (angl. Heart Rate Variability – širdies ritmo variabilumas). Sekti savo pulsą – kai kurie išmanieji įrenginiai netgi gali įtarti beprasidedančią širdies ir kraujagyslių ligą“, – pasakoja genetikas.

Išmanusis laikrodis gali veikti ir kaip pulsoksimetras deguonies lygiui organizme įvertinti. Tai svarbu, nes jis dažnai parodo problemas dar anksčiau, nei jas pajuntame. Jei lygis nukrenta per žemai, kūnas patiria deguonies stygių – gali prasidėti nuovargis, prastesnis miegas, širdies ar kvėpavimo sutrikimai – todėl šį rodiklį verta stebėti, rekomenduoja specialistas.

Svarbus skaičius, kurio nežinome

Tai, kad lietuvių sveikatos rodiklių stebėsena dažnai apsiriboja negiliomis žiniomis, jiems trūksta informacijos, rodo ir kita tyrimo išvada. Net 75 proc. gyventojų nežino, koks yra jų biologinis amžius.

„Šis rodiklis visame pasaulyje laikomas vienu svarbiausių ilgaamžiškumo indikatorių. Biologinį amžių galima nustatyti atliekant epigenetinį tyrimą iš kraujo ar seilių. Jis parodo, koks yra iš tikrųjų tavo ląstelių amžius“, – paaiškina V. Dirsė.

Anot jo, tai naujas tyrimas, tačiau jau dabar matoma praktinė nauda. Esant labai „pasenusiam“ biologiniam amžiui, reikia jau rimtai susimąstyti keisti gyvenseną ir prevenciškai pasitikrinti sveikatą.

Ragina nepasimauti ant „triukų“ kabliuko

Artėjant naujametiniams pažadams, daugelis natūraliai pradeda galvoti apie sveikatos tikslus. Tačiau medicinos mokslų daktaras ragina neskubėti su universaliais receptais.

„Galiu nuvilti – kalbant apie sveikatą, nėra „triukų“ ar „gudrybių“, kad ir kaip to norėtųsi. Visų pirma, svarbu pasikonsultuoti su specialistais, nes savigyda gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Kiekvienas asmuo yra individualus ir turėtų atlikti personalizuotus tyrimus. Ir tik gavus asmenines rekomendacijas, kurios yra pagrįstos tyrimais ir mokslu, imtis pokyčių“, – pataria V. Dirsė.

Svarbiausia – kantrybė, pabrėžia genetikas. Ilgalaikė sveikata nėra sprintas, o nuoseklus procesas, kuriame rezultatų nereikėtų tikėtis per savaitę ar mėnesį. Gavus individualias rekomendacijas, svarbu jų laikytis, stebėti savo rodiklius ir reguliariai vertinti pokyčius. Jis ragina domėtis ir naujausiais ilgaamžiškumo mokslo atradimais, tačiau primena – svarbiausia ne madingos praktikos, o tai, kad žmogus pats prisiimtų atsakomybę už savo sveikatą ir į pokyčius žiūrėtų kaip į ilgalaikę investiciją.

The post Ilgaamžiškumo ekspertas Vaidas Dirsė: „Su genais nepakovosi“ – vienas didžiausių sveikatos mitų, kurių reikia atsikratyti“ first appeared on Sportas24.