Futbolo Galijotą spirginęs ir savo karžygiais didžiavęsis Jankauskas: „Seniai toks jausmas bebuvo“

Edgaro Jankausko vadovaujama Lietuvos futbolo rinktinė paneigė išankstines prognozes ir vietoje sutriuškinimo Dariaus ir Girėno stadione kūrė nuostabią futbolo šventę, kuri Kaune baigėsi ne laidotuvių maršu, o Marijono Mikutavičiaus „Trimis milijonais“.

Sekmadienio vakarą Gvido Gineičio vedama Lietuvos rinktinė svilino padus vienai stipriausių pasaulio rinktinių ir nors Nyderlandams nusileido 2:3, rugsėjo 7 d. vakaras futbolo gerbėjams dar ilgai kels malonius prisiminimus.

Juose labiausiai šmėžuos būtent jaunojo 21-erių talento veidas, nors po rungtynių Jankauskas didžiavosi kiekvienu auklėtiniu.

„Norėčiau pamiršti arba bent nekreipti dėmesio į rungtynių detalizavimą, gerus ar blogus momentus, – pradėjo Jankauskas. – Manau, kad pagrindinis šių rungtynių pasiekimas buvo tai, kas dėjosi po finalinio švilpuko. Ta bendrystė, ta sinergija su Vyčio tribūna, sirgaliais. Ši emocija yra neįkainojama. Turbūt gerokai vertingesnė nei taškas ar visi trys. Tokio dėkingumo sulaukti komandai… Manau, kad tai yra ypatingai įkvėpiantis dalykas mums, žaidėjams, visai futbolo bendruomenei, akademijoms, jaunimui. Įrodėme, kad tokie dalykai, futbolas gali būti Lietuvoje. Nežiūrint į netektis, sunkumus, žaidėjai atliko nuostabų darbą.

Pradžia buvo sunki, prasileidome du pigius įvarčius. Kai yra 0:2 po pusvalandžio yra sunku nepalūžti, nors tai yra mūsų pagrindinė vertybė ir siekiamybė. Manau, kad vyrai šiandien pademonstravo antgamtišką charakterį.“

– Kiek buvo smagu žaisti prieš beveik rekordinę publiką?

– Jie privalės sugrįžti ir vėl. Tai, ką išgyveno komanda ir tribūnose esantys žmonės… Nežinau, seniai toks jausmas bebuvo. Tai turbūt įsimins visam gyvenimui.

– Lietuva rungtynių pabaigoje spaudė varžovus, jie vietoje puolėjo leido gynybinio plano žaidėją. Kas tuo metu dėjosi jūsų galvoje?

– Turbūt ir jūs matėte, kad ieškojome įvarčio ir taško. Lankėmės jų baudos aikštelėje, po keitimo pasirodę žaidėjai labai gerai įsiliejo. Išgyvenome sunkų periodą pirmajame kėlinyje, sugebėjome atsitiesti. Tas sunkus startas buvo normalus, nes čia vyravo visai kiti greičiai, visai kita klasė. Reikia laiko prie jos priprasti. Daugeliui mūsų žaidėjų tai yra neįprasti dalykai. Šiandien žaidėme su keturiais ar penkiais A lygos žaidėjais, bet ir ne visi jie turi pastovios praktikos. Vyrai surado savyje jėgų ir tikėjo. Sirgaliai davė labai stiprų impulsą. Net neturiu žodžių. Ir mes jiems atsilyginome, padovanojome gerą emociją, kas ir yra pagrindinė šiandienos pergalė.

– Ar rezultatui esant 0:2 dar tikėjote, kad viskas gali pakrypti būtent taip?

– Pirma mūsų, trenerių, žinutė yra ta, kad visada reikia tikėti. Kartais būna be galo sunku, yra daug pavyzdžių, kai komandos praleidžia penkis ar šešis įvarčius. Teoriškai tai galėjo įvykti ir šiandien. Bet tai ir yra ta savybė, kurią turi mūsų žaidėjai. Visi ieško tikėjimo savyje, randa, juo uždega kitus. Kai turi tokius žaidėjus kaip Justą, Gvidą, Edviną… Tai yra karžygiai, kurie paskui save veda komandą ir šalia esančius užkrėčia tikėjimu.

Buvo daug skeptikų, kurie mums žadėjo visiškai kitokius rezultatus. Bet komanda pademonstravo, kad, nepaisant netekčių ir sunkumų, turi dvasią. Šiandien nežaidė šeši septyni starto vienuoliktuko žaidėjai. Ačiū vyrams, kad jie rado savyje jėgų ir kentėjo. Žinojome, kad šiandien to reikės.

– Kokia buvo jūsų žinutė žaidėjams per pertrauką?

– Kad praėjo sunkus laikas, kai drebėjome, stokojome pasitikėjimo, sunkiai prisitaikėme. Tai yra žmogiška, nes greičiai, presingas, individuali kokybė yra aukčiausio lygio. Geriau jau turbūt mums neteks pamatyti. Išgyvenome sunkų periodą, suradome savyje drąsos, ramybės. Jos pradžioje kažkiek trūko, bet po to vyrai priprato, antrajame kėlinyje į žaidimą irgi įėjo labai gerai. Tokia ir buvo ta žinutė, kad pirmajame kėlinyje jau parodėme, kad galime žaisti. Šiandien atrodėme kaip vienas kumštis.

– Kokią žinutę rinktinei siuntė gimtadienį šventęs LFF prezidentas Edgaras Stankevičius?

– Jis komandai pasakė didelį ačių už kovą, už atsidavimą, už gražų žaidimą ir emociją, kurią pavyko sukurti susijungus su 15 tūkst. sirgalių. Aišku, norėjosi prezidentui padovanoti ir tašką ar visus tris, bet manau, kad geriausią gimtadienio dovaną jis šiandien gavo iš mūsų – komandos ir sirgalių.

– Kalbant apie taškus, kol kas vis dar esame priešpaskutiniai grupėje. Ar tai nepradeda kelti spaudimo?

– Siūlyčiau išmokti ir mažais dalykais. Aišku, siekiame taškų, jie yra pagrindinis mūsų tikslas, bet mums reikia išmokti džiaugtis. Taip staigiai čia nieko neatsiras. Tai yra ilgas kelias, tos jėgos kartais atrodo visiškai nelygios, nors šiandien ir atrodė, kad rezultatas gali būti ir teigiamas. Manau, kad jau tai yra didelis žingsnis.

– Kas iš naujųjų veidų avarinėje rinktinėje nustebino labiausiai?

– Labai nudžiugino keitimai, kurie tik pastiprino komandą. Markas Beneta, Paulius Golubickas… Visi keitimai buvo sėkmingi. Tas pats Valdas Magdušauskas pademonstravo ir technines savybes, ir greitį. Olandai rungtynių pabaigoje jau jautė, kad rungtynės gali pakrypti įvairiomis linkmėmis. Jie bijojo ir manau, kad tai jų treneris paminės.

The post Futbolo Galijotą spirginęs ir savo karžygiais didžiavęsis Jankauskas: „Seniai toks jausmas bebuvo“ first appeared on O, Sportas!.