Apie pasipylusias traumas ir aštuntfinalį kalbėjęs Kurtinaitis atkirto žurnalistui: „Ar jūs girdite save?“

Lietuvos krepšinio rinktinė Europos čempionato grupių etapą baigė pergale, tačiau ją apkartino Margirio Normanto trauma. Nors Rimas Kurtinaitis po pergalės prieš švedus pakilia nuotaika nespinduliavo, rinktinės treneris reiškė viltį, kad komandai nereikės taikytis su dar viena beprotiškai skaudžia netektimi.

Lietuviai trečiadienį paskutiniame B grupės mače švedus nugalėjo 74:71, tačiau jau per pirmas tris minutes prarado Roko Jokubaičio netektį kamšyti bandžiusį Margirį Normantą.

Ilgametis Vilniaus „Ryto“ narys stipriai pasisuko čiurną, kuomet užmynė ant varžovo kojos.

„Nežinau, kaip bus. Koja patinus, bet turime keletą dienų. Galbūt sugebėsime jį sugrąžinti į komandą. Taip, labai gaila. Turime trečią susižeidusį žaidėją, bet, manau, tai neturėtų mūsų numušti nuo tikslų.

Šiandien buvo sunku, nes daug žaidėjų žaidė ne savo pozicijose. Kažkaip sugebėjome mobilizuotis ir pasiekėme sunkią pergalę. Mums buvo labai svarbu, kaip gynėjams seksis suvadovauti komandai po Roko traumos. Matėte, kad pradžia buvo sunki, paskui po truputį įsivažiavome. Nežinau, ar galime pabaigą vadinti sėkminga, bet laimėjome.

Patį baisumą, kaip žaisti be Roko, kaip ir praėjome. Bus matyti, kaip bus toliau Rygoje“, – teigė Kurtinaitis.

– Kodėl nežaidė Marekas Blaževičius?

– Truputį pataupėme. Jis daug žaidė praeitose rungtynėse. Šiandien davėme daug laiko Jonui ir jis sužaidė labai gerai, kaip jam ir priklauso. Sukome tuos žaidėjus, kurie žaidė mažiau, kad jie grįžtų į veikiančias pozicijas. Dėl to davėme daugiau pažaisti Deividui Sirvydžiui ir Rokui Giedraičiui. Davėme nemažai laiko ir Sargiūnui. Manau, kad žaisti vienerias rungtynes su aštuoniais žaidėjais yra pakankama.

– Ar įmanoma paaiškinti pasipylusias traumas, ar tai tiesiog juodas nesėkmių ruožas?

– Nežinau, kaip paaiškinti traumą užlipus ant kojos. Kaip man ją paaiškinti. Nereikia lipti ant kojos. Nesuprantu, ką norite išgirsti.

– Ar tos traumos psichologiškai gali paveikti kitus?

– Ar jūs girdite save? Ko manęs klausiate? Traumas patyrė Bogdanovičius, Voigtmanas, Žagaras. Visos komandos turi traumų. Tai yra Europos čempionatas. Kai reikia per dvi savaites maksimaliu pajėgumu sužaisti tiek rungtynių, tai yra normalu. Nesuprantu jūsų klausimo. Ką mes galime padaryti, kad žaidėjai neužliptų kitiems ant kojų? Tai yra kontaktinė sporto šaka, o traumos – krepšinio dalis.

– Kokia yra Tado Sedekerskio situacija?

– Tadas galėjo rungtyniauti, bet gydytojai rekomendavo jo neleisti. Šios rungtynės praktiškai nieko nelėmė. Pergalę suteikia garbės, bet ją pasiekėme ir taip. Nebenorime rizikuoti, žinome, kad mūsų meistriškumas nėra toks didelis kaip vokiečių, todėl turime žaisti iš visų jėgų. Taip, kai kurie iškrito iš rikiuotės, bet neketiname nuimti gazo, nes kitaip vėl užimsime 15-ą vietą. Manau, kad profesionalus sportas visada rišasi su geriausiu rezultatu. Taip, būna netekčių. Labai gaila visų žaidėjų. Visi norėjo žaisti, visi veržėsi į aikštę, negailėjo savęs. Man, kaip treneriui, yra labai džiugu, nes blogiausia, kai didžiuosiuose turnyruose reikia iš žaidėjų išgaudinėti maksimumą. Labiausiai žaviuosi tais žaidėjais, kurie olimpinėse žaidynėse pagerina pasaulio rekordus.

Manau, kad klausimai apie tai, ką reikia daryti dėl traumų, yra ne į temą. Ar reikėjo kitaip treniruotis? Ar mes nematome, kad mes už kitus dvigubai greitesni ir aštresni. Tai yra profesionalus sportas. Ar mums reikėjo pasitaupyti? Tada nereikia važiuoti į čempionatą. Man nusispjauti, kiek mūsų liks. Mes žaisime pergalei.

– Arno Veličkos ir Igno Sargiūno rolės išaugo. Kokių trūkumų ir pliusų pamatėte jų žaidime?

– Norėčiau, kad Arnas greičiau skirtųsi su kamuoliu, greičiau pereitų į kitą aikštės pusę. Gal bijodamas prarasti kamuolį jis tai daro lėčiau, bet tai mums sukelia problemų. Gali nepulti greitai, bet pereiti aikštę ir greičiau pramušti pirmą varžovą reikia greičiau. Dabar visa komanda yra ant jo pečių. Jis tokių pareigų turbūt dar nėra turėjęs, juolab kad tai yra rinktinė. Čia atsakomybė yra visai kita. Tai jį gal truputėlį slegia. Sargiūnas yra ne tos pozicijos žaidėjas, bet jeigu prarasime Margirį, niekur nedingsime ir privalėsime su juo žaisti. Jie ne tos pozicijos žaidėjai, bet dėl netekčių turime tai kažkaip kaišioti.

– Deividas Sirvydis ir klubiniame krepšinyje yra turėjęs nuopuolių. Ar turite idėjų, kaip jį prikelti lemiamam mačui?

– Manau, kad yra tik vienas būdas – duoti šansą. Tą ir darau. Duodu ilgiau žaisti, kad jis labiau pajaustų žaidimą. Manau, kad jam truputėlį nepasisekė su traumele, kai nežaidė prieš islandus. Jis buvo gana geros formos, bet daug problemų nematau. Jis ginasi gerai, tritaškių gal nepataiko, bet spaudimo šiuo klausimu nedarau. Jis yra metikas ir žino, ką daryti. Bet jis turi ūgį, padeda gynyboje. Aišku, būtų malonu, jeigu rinktų po 20 metikų.

– Būsimas varžovas paaiškės po Suomijos ir Vokietijos rungtynių. Ar jums būtų skirtumas tarp Latvijos, Turkijos ir Serbijos rinktinių?

– Visos į kitą etapą išeisiančios komandos yra stiprios. Latviai žaidžia namuose. Nežinau, kokia yra situacija su Žagaru. Jie irgi turi netekčių – iškritę Zorikas ir Gražulis. Galvojant logiškai, nežinau, ar Europos čempionate reikėtų skirstyti komandas į silpnesnes ir stipresnes. Mūsų pagrindinė bėda, kad neturime pagrindinio žaidėjo. Su kuo išpuls, su tuo ir žaisime.

The post Apie pasipylusias traumas ir aštuntfinalį kalbėjęs Kurtinaitis atkirto žurnalistui: „Ar jūs girdite save?“ first appeared on O, Sportas!.