Iš Europos moterų čempionato grįžusi Irina Pozdejeva: „Linkėčiau kiekvienai teisėjai patirti tą jausmą“

Nuo liepos 2 dienos Šveicarija pulsuoja futbolo ritmu – šioje šalyje vyksta 14-asis UEFA Europos moterų futbolo čempionatas. Šį sekmadienį Bazelyje paaiškės, ar Europos čempionių titulą pavyks apginti anglėms, žaidžiant prieš Ispanijos futbolininkes.

Lietuvos futbolo aistruoliai turi galimybę regėti visas čempionato rungtynes per LRT platformą. Jau pačią pirmą turnyro dieną jie išvydo lietuvišką akcentą – teisėjos asistente dirbo Irina Pozdejeva. Jos debiutas čempionate buvo pažymėtas 4 rungtynėmis: Islandija – Suomija, Ispanija – Belgija, Suomija – Šveicarija, Prancūzija – Vokietija.

Po ketvirtfinalio etapo Irina Pozdejeva grįžo į Lietuvą bei pasidalino su LFF.lt svetaine savo įspūdžiais iš turnyro Šveicarijoje, apie teisėjų darbo užkulisius, reikalavimus ir galimybes.

–Teisėjoms atvykus į Šveicariją, kaip vyko paskutinė jų pasirengimo čempionatui atkarpa?

–Susirinkome vieną savaitę prieš čempionatą netoli Niono miesto ir iškart kitą dieną turėjome didelio intensyvumo treniruotę su sprendimų priėmimais, peržiūrėjome aktualius vaizdo klipus. Šitaip UEFA atstovai įsitikino, kad visos kviestos teisėjos yra pasiruošusios dirbti.

Kadangi dirbu su dviem treneriais ir jais pasitikiu, buvau užtikrinta dėl jų parengtos programos ir ja vadovavausi. Lietuvoje nuosekliai ruošiausi fiziškai iki čempionato. Turėjau paskirtą mentorę iš Slovakijos, su ja nagrinėdavome mano teisėjautas rungtynes.

–Kaip sutikai žinią, kad buvai paskirta dirbti pačiose pirmose čempionato rungtynėse?

–Dieną prieš čempionato startą susirinkome į auditoriją ir joje paskelbė pirmuosius paskyrimus, kas kur teisėjaus. Buvau nustebusi, kad man reikės teisėjauti pirmose rungtynėse, bet po to viskas pavyko gerai.

–Ar gali pasidalinti, kokios emocijos vyravo per debiutines rungtynes tarp Islandijos ir Suomijos rinktinių?

-Pačios pirmos rungtynės gal nesukėlė man didelių emocijų, kaip kitos. Tuno arena buvo mažesnė, palyginus su kitais čempionato stadionais, bet labai jauki. Iki 8 tūkstančių žiūrovų tąsyk stebėjo rinktines. Viskas sklandžiai praėjo, o didžiausia staigmena man buvo sužinojus po rungtynių, kad atvyko mano artimieji.

–Visiems matoma scena yra rungtynių stadionas ir veiksmas jame, tačiau norėtųsi susipažinti ir su teisėjų veiklos užkulisiais. Kokia buvo teisėjų darbo rutina ir poilsis tarp rungtynių?

–Iki čempionato buvo tikrai intensyvus darbas, daug dirbome fiziškai per treniruotes. Labai akcentuotas greitas sprendimų priėmimas. Turėjome teorinių paskaitų, per kurias nagrinėjome pagrindines temas, kaip kamuolio ir rankos susidūrimo traktavimas, paskutinės vilties pražanga. Mus supažindino su naujomis technologijomis, kurios pritaikytos šiame čempionate, „Konektis“ kamuolio charakteristikomis.

Čempionato metu kiekvieną dieną būdavo vykdomos treniruotės, o jų pobūdis priklausydavo nuo trukmės iki rungtynių. Likus dienai iki konkrečių rungtynių važiuodavome traukiniu į kitą miestą, ten mus apgyvendindavo viešbutyje. Turėjome 3 atletinio rengimo specialistus, kurie rūpinosi mūsų atsistatymu po treniruočių. Po rungtynių antra diena būdavo laisva, tad teisėjos galėjo keliauti aplankyti kitą miestą, pasiimti dviratį ir nuvažiuoti iki ežero, galėjo žaisti padelį arba tiesiog ilsėtis. Sąlygos buvo sudarytos tikrai geros, apie nieko nereikėjo galvoti, viskuo buvo pasirūpinta.

–Gausesnio susidomėjimo sulaukė rungtynės tarp Suomijos ir Šveicarijos, kuriose dirbai su pagrindine teisėja Stéphanie Frappart. Būtent prancūzė ir teisėjaus šio čempionato finale. Kokį įspūdį tau paliko darbas su ja bei kokios liko patirtys iš bendrų rungtynių?

–Šių metų pradžioje man jau teko vieną kartą dirbti su Stéphanie Frappart – per UEFA Čempionių lygos ketvirtfinalio rungtynes tarp „Barcelona“ ir „Wolfsburg“. Kai gavau Šveicarijoje paskyrimą, labai apsidžiaugiau. Ji viena geriausių teisėjų šiuo metu Europoje. Su Stéphanie labai geriau jaučiuosi, ji itin draugiška, priima viską ramiai, tad jaučiausi tikra jos komandos nare. Tos rungtynės labai sklandžiai praėjo.

Pačios rungtynės Ženevoje buvo labai įspūdingos. Kadangi žaidė turnyro šeimininkės šveicarės, stadionas buvo pilnas. Atmosfera stadione buvo fantastiška bei po rungtynių liko labai geros emocijos. Linkėčiau kiekvienai teisėjai patirti tą jausmą – teisėjauti sausakimšame stadione bei dirbti su tokia arbitre, kaip Stéphanie.

–Kokios sukosi mintys, viliantis, kad gausi dar vieną paskyrimą po turnyro grupių etapo?

–Po grupių etapo išvažiavo iš Šveicarijos dalis teisėjų, bet mane paliko ir neabejojau, kad liksiu dar ketvirtfinalio etapui. Kai ketvirtfinalio rungtynėse gavau rezervinės teisėjos asistentės vaidmenį, man tai buvo visiškai nauja patirtis. Nė karto neatlikau šio vaidmens ir lig tol nežinojau visų funkcijų. Rezervine teisėja dirbo patyrusi kroatė Ivana Martinčić, kuri teisėjavo šių metų UEFA Čempionių lygos finale. Tos ketvirtfinalio rungtynės tarp prancūzių ir vokiečių, manau, buvo vienos iš geriausių šiame čempionate.

–Šiuo metu turi galimybę reflektuoti visas mintis ir įgytas patirtis iš čempionato. Kaip manai, kas labiausiai pravers tolesnėje teisėjos asistentės karjeroje?

–Kol kas gyvenu su geriausiomis mintimis iš čempionato, tikrai buvo daug naujų dalykų. Pavyzdžiui, technologijos, kurių anksčiau nenaudojome teisėjaujant. Įdomu buvo su jomis susipažinti. Liks atmintyje pilni stadionai ir tas žiūrovų aistringas palaikymas, ko itin trūksta Lietuvoje. Ne veltui šis čempionatas gerina žiūrimumo rekordus Europoje. Teko teisėjauti su viena iš šios srities profesionalių Stéphanie Frappart ir šis malonus jausmas liks visam gyvenimui.

–Nors teisėjai įprastai neteikia komentarų apie komandų ir žaidėjų pasirodymus, bet norėtųsi paklausti apie čempionato favoričių žaidimą. Finale sekmadienį žais Anglijos ir Ispanijos rinktinės, o jų kelias iki finalo buvo itin sudėtingas ir dramatiškas. Tavo nuomone, kurie veiksniai prisidėjo prie tokio intrigų kupino čempionato?

–Moterų futbolas yra nenuspėjamas ir nėra taip lengva prognozuoti, kas žais finale. Daug kas kalba, kad visų čempionato 16 komandų lygis yra pakilęs, žaidėjų greičiai kiti, o mušami įvarčiai itin įspūdingi. Su tokia nuomone sutikčiau.

–Esi susilaukusi Lietuvos žiniasklaidos dėmesio prieš pat Europos čempionatą ir papasakojai savo istoriją. Kaip pati priėmei tokį futbolo ambasadorės vaidmenį?

–Manau, kad Lietuvoje dar sąlyginai mažai kalbama apie moterų futbolą, bet pažymėčiau, kad dėmesys jam didesnis, nei būdavo. Teigiamai vertinu teisėjų ir žiniasklaidos atstovų bendravimą. Galbūt daugiau mergaičių perskaitys šias naujienas, stebės rungtynes, susidomės futbolo teisėjo profesija bei patikės, kad iš mažos Lietuvos rinkos įmanoma patekti į tokį didelį renginį, kaip Europos čempionatas. Tikiuosi, kad šios pastangos suteiks pokyčių.

lff.lt

The post Iš Europos moterų čempionato grįžusi Irina Pozdejeva: „Linkėčiau kiekvienai teisėjai patirti tą jausmą“ first appeared on Sportas24.