Volkanovskio žadas: trys kovos, kol baigsiu savo istoriją
Mikalojus Volkanovskis vėl kalba apie ateitį, bet ši karta skamba kitaip. Sporto žurnalistas klausia, ar tai tik pagrabėdžiavimas, o atsakymas slepia taurės svo
Uždengęs veidą po kovoje su vaiduoklais, Mikalojus Volkanovskis žiūrėjo į vakarienės stalą. Stalas buvo tuščias — tik jo maitintojai ir šie nešami maisto gabalai. Tai buvo jo istorija: vieniša, bet stipri. "Nenustebkite, jei čia liksiu dar trims kovoms" Vakarų sporto žurnalistai kalbėjo apie penkiolikos metų karjerą. Jie manė, kad jis jau baigęs savo istoriją. Bet Volkanovskis atliko kitą veiksmą — jis pasakė: "Nenustebkite, jei čia liksiu dar trims kovoms." Tai nebuvo tik žodžiai. Tai buvo iššūkis saviam ir savo maitintojams. Savo istorijos detalės Ko šie kovojo? Ne tik dėl taurės, bet ir dėl paties žaidimo pojūčio. Štai faktai: Rungtynių eiga: Volkanovskis įveikė dvylika priešų per pastarąjį sezoną. Taškų santykis: Jis pelnė daugiau nei penkis šimtus taškų vienam mačui vidutiniškai. Kovoje su vaiduoklais: Jo komanda laimėjo dvidešimt vienus iš dviejų dešimčių rungtynių. Tai buvo ne tik statistika. Tai buvo jo istorija, kurią jis norėjo baigti savo rankomis. Kodėl tai svarbu? Sportas nėra tik žaidimas. Tai yra gyvenimo mokykla. Volkanovskio istorija parodo, kaip vienas žmogus gali pakeisti kitų likimą. Jo kovos buvo ne tik dėl taurės, bet ir dėl savęs paties. Jei jis lieka dar trims kovoms, tai reiškia, kad jis nenutraukė savo istorijos. Tai yra jo pasirinkimas, o ne kas nors kito. Ir mes turime tai pripažinti.