UFC: tarp teisingumo, politikų šalia ir 43 sekundžių apmatinio
UFC pasaulis vėl patvirtino, kad tai nėra tik kova. Tai politikos arena, kur teisėjai, žvaigždės ir čempionai vaidina pagal iškeltas scenarijus. Kaip įveikti šį
Kaip įveikti šį chaosą? Ar MMA yra sportas, ar tai patikslė politikos spektaklė, kur kiekvienas ribų pažeidimas, išsiskolinta citata ar nepagrįstas teisėjo sprendimas yra geriau surengtas, nei bet kokio sportinio įvykio aprašymas? Šį savaitgalį UFC pasaulis užtikrins dar vieną pastabiuską dozę mistijos, nuostabios drama, o galbūt ir didelė apgaulė. Nepaisaros neįvyksta tik ringe, bet ir per komunikaciją, pasižymėjusius egzaltaciniu toniu, uždiegtine ir iškraunėjusius emocijas konfliktu. Teisėjų misterija ir rasizmo skandalo dvasia Kiekvienas UFC turnyro po didelio, žvaigždėse priremžti, paliekamia ne tik pirtimis, bet ir klausimais. Pavyzdžiui, po praėjusį savaitgalį vykusio „UFC Vegas 123“ netyla diskusijos, kuri parodo, kad galva sporto užkarnėje yra ne tik kovoje, bet ir apraudojimo procese. Patyręs treneris Ray Longo išreiškė įtarią, kad teisėjas Danas Miragliotta galėjo veikti ne savo nuožiūra. Pastabos apie galimą išankstinį įtaką užveda klausimą: ar štai sportas, ar didelė scenė, kurioje žaidžiama ne tik kovu, bet ir žodžiu? Greičiau apšvietimas įvykių apmatinio užveda į rasizmu skandalą. Kovotojas Joaquin Buckley apkaltino dvi UFC žvaigždes – Dustin Poirier ir Sean Stricklandą – rasistinių įžeidimų vartojimu. Atsakymai, kuriuos Dariusji žvaigždės išleido, tik dar labiau įkaitino situaciją, įkelti į priekį pranešimus apie to, kaip pažeidžiami sporto moralas ir viešumas. Vienas iš kovotojų, D. Poirier, nebebuvęs puikus vietovėje, buvo užfiksuotas Atlanto oro uoste šių metų birželį, kas patvirtina, kad UFC Žvaigždėse dažnai yra ne tik kova, bet ir nuolatinis konfliktas su išorės pasauliu. „Kai patikrina teisėjai, tai jau ne tik kova kūno, bet ir kova motyvių. Ir šią karą pripažinti turime visada.“ Profesionalus apmąstymas ir kario strategija Jei žvaigždės iškraunja sau эмоcijas, profesjonaliai kova su šiuo šaltiniu. UFC vadovas, Dana White, šį tą patį pasitelkęs kalbėti apie pažangą strategiją. Jis pasakeitė dėmesį į čempionę karierą, kurią turi Islamas Makhachev. Vartojamas žodžiu „įmanomas“ ne „tikėtinas“ kelias, White pabrėžė, kad iš titulo savininko nesitiki trijų kovų per metus, bet bent du sykius yra būtini. Tai ne tik karjerinis, o ir finansinis iššūkis. Praėjusį mėnesį, vykusiame UFC 333 turnyre, buvo paskelbta, kad I. Machačevas sausį negins čempiono diržo prieš Carlosą Pratesą. Ši neapibrėžta galimybė parodo, kad UFC ne tik yra kovu, o ir pažangos praskaitos, kurias reikia strateguoti. Kai kovoja ne tik per puštą O skubėtų žvaigždžių įpakuotą į puštą. Šiuo atžvilgiu, Conor McGregor nuėmė patarimą, kuris buvo galingesnis nei bet kokio „uppercut“. Per 43 sekundžių, UFC kovotojas pažemino gerokai stambesnį Covingtoną. Pagal pranešimus, McGregor teige, kad jo veiksmai nerodo nepagarbos. Šis šaltinis apima greitą, bet žemišką ateimą kovoje, kuris nepakeičia sporto esmės. Dėl šių įvykių, kurios spyla skirtingose emocijuose – nuo teisėjo misterijos iki šaltos, politinės kalkuliacijos, UFC patvirtina savo vietą sporto kultūros epicentrę, kur nuolat vyksta ne tik kova, bet ir žurnalistika, teatras ir politika vienoje scenoje. Sakalganti žiūreti, kaip šiuo metu UFC pasaulis išsiveržiantis tarp šaltų politikos skaičiai, švaistų įvykių ir emocijų išsiskrimėlių, įrodė, kad šis sportas yra geriausias teatras, kokį mes galime pamatyti. Ir mes, kaip žiūrovai, mesėme užtikrinti, kad šis teatras niekada neįvyktų.