Songaila vėl atsisako rinktinės vairo: ar tai pabaiga, ar tik ilgos istorijos skyrius?
Darius Songaila dar kartą atsisakė kvietimo treniruoti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Šis sprendimas kelia klausimus apie ateitį ir rinktinės strategiją.
Vėl tas pats jausmas. Kai tik atrodo, kad viskas pajudėjo tinkama linkme, kad turime viziją, ateina tas momentas, kai svarbiausi sprendimai atsiduria kryžkelėje. Šįkart ta kryžkelė veda nuo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairo, o jos herojus – Darius Songaila. Vėl tas pats vardas, vėl tie patys klausimai, į kuriuos, atrodo, atsakymų ieškome jau ne pirmą kartą. Ar tai reiškia, kad mes, sirgaliai, jau galime nurašyti šią viltį? O gal tai tik dar vienas ilgos ir sudėtingos istorijos skyrius, kurio mes, stebėtojai, dar nesuprantame iki galo? Kvietimas, kuriam nelemta įvykti Naujausią informaciją apie tai, kad 48-erių strategas dar kartą atsisakė kvietimo prisijungti prie rinktinės vairo, pirmieji pasiekė portalų „basketnews.lt“ žurnalistai, o vėliau šią žinią patvirtino ir kiti šalies sporto naujienų šaltiniai, įskaitant „Sportas.lt“ ir LRT Sportą. Tai nebuvo netikėta, bet vis tiek sukėlė tam tikrą nuoskaudą. Asociacijai „Lietuvos krepšinis“ (ALK) nepavyko perkalbėti Dariaus Songailos. Tai skamba kaip déjà vu, ar ne? Lygiai taip pat, kaip ir praeityje, kai panašūs bandymai baigdavosi tuo pačiu atsakymu. Kodėl taip atsitinka? Ar tai nenoras, ar tiesiog nesuderinami lūkesčiai? Sunku pasakyti, kokios konkrečios priežastys slypi už šio sprendimo. Galbūt tai asmeniniai įsipareigojimai, galbūt tai nesutarimai dėl strategijos, o gal tiesiog nuovargis nuo nuolatinių spaudimų ir lūkesčių, kurie visuomet supa Lietuvos rinktinę. Darius Songaila, buvęs garsus žaidėjas, savo karjerą sėkmingai pratęsė trenerio amplua. Jo patirtis, žinios ir autoritetas yra neabejotini. Todėl jo atsisakymas kelia dar daugiau klausimų: ką mes prarandame ir ką galime rasti vietoje? Istorinis kontekstas ir ateities spėlionės Šis sprendimas nėra izoliuotas. Jis įsipaišo į platesnį Lietuvos krepšinio kontekstą, kuriame rinktinės trenerio postas visuomet buvo viena karščiausių temų. Po sėkmingų, bet ir dramatiškų akimirkų, visuomet ateina laikas permainoms, naujiems iššūkiams ir naujiems veidams. Darius Songaila ne kartą buvo minimas kaip rimtas kandidatas, ir tikėtina, kad šį kartą nebuvo išimtis. Jo atsisakymas verčia mus galvoti apie tai, kokią kryptį turėtų pasirinkti rinktinė. Ar mums reikia patyrusio, bet galbūt jau „apšilusiems“ trenerio, ar jaunatviško entuziazmo ir naujovių kupino stratego? Nėra lengva įsivaizduoti, ką dabar galvoja pats Darius Songaila. Galbūt jis jaučia palengvėjimą, kad išvengė dar vieno didelio įsipareigojimo. O gal jam gaila, kad negali prisidėti prie komandos, kuri jam, kaip ir mums visiems, yra labai svarbi. Jo karjera treniravime tikrai nesustoja ties šiuo atsisakymu. Jis ir toliau dirba, auga, tobulėja. Galbūt ateityje, kai aplinkybės susiklostys kitaip, jis bus pasiruošęs priimti šį iššūkį. Kol kas belieka laukti ir stebėti. Vienaip ar kitaip, šis įvykis yra svarbus. Jis rodo, kad net ir turint stiprią kandidatūrą, ne visada pavyksta pasiekti kompromisą. Tai taip pat signalas, kad mums reikia rimtai apsvarstyti, kokius lūkesčius keliame savo treneriams ir kokią paramą jiems galime suteikti. Ar mes, sirgaliai ir žiniasklaida, nesukuriame per didelio spaudimo? Ar mes suprantame visą atsakomybės naštą, kuri gula ant rinktinės stratego pečių? „Nepavyko perkalbėti Dariaus Songailos“, – lakoniškai skelbia žiniasklaida. Šie žodžiai, nors ir trumpi, slepia savyje daugybę neatsakytų klausimų ir galbūt nusivylimo jausmą tiems, kurie tikėjosi jo vedamos rinktinės. Ką tai reiškia Lietuvos krepšiniui? Šiuo metu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė yra tam tikroje fazėje, kai reikia naujų idėjų ir galbūt naujų veidų. Dariaus Songailos atsisakymas atveria duris kitiems potencialiems kandidatams. Kas gi jie bus? Ar tai bus lietuvių treneris, turintis patirties Lietuvos ar užsienio klubuose? O galbūt bus svarstomas ir užsienio specialisto variantas? Tai klausimai, į kuriuos atsakymus greitai sužinosime, nes artėja svarbūs turnyrai, kuriems reikia tinkamo stratego. Galima spėlioti, kad Songaila turi savo ilgalaikę viziją savo trenerio karjerai, ir šiuo metu tai galbūt nėra prioritetas. Galbūt jis nori sutelkti dėmesį į klubinį krepšinį, kur jo darbas yra nuolatinis, o ne tik periodinis, kaip rinktinėje. Tai visiškai suprantama. Kiekvienas specialistas turi teisę rinktis savo kelią. Šis įvykis dar kartą primena, kad Lietuvos krepšinio rinktinė – tai ne tik žaidėjai aikštelėje, bet ir visas didelis mechanizmas už jos ribų. Jo sudedamosios dalys turi veikti darniai, kad pasiektume geriausių rezultatų. Dariaus Songailos atsisakymas yra vienas iš tų elementų, kurį dabar turėsime įvertinti ir suprasti, kaip jis paveiks visą sistemą. Galbūt tai ir gera proga pažvelgti į ateitį su nauja viltimi. Galbūt tas, kas ateis po Songailos, atneš naują vėją, naują jėgą ir naujas pergales. Svarbiausia, kad mes, sirgaliai, išliktume ištikimi ir palaikytume savo rinktinę, nepaisant visų permainų ir iššūkių. Nes galų gale, tai yra mūsų bendras kelias ir mūsų bendra aistra. Kol kas lieka tik stebėti, kaip rutuliosis įvykiai toliau. Vienas dalykas aiškus: Lietuvos krepšinio sirgaliai visada lauks ir tikės geriausiu. Ir galbūt kitą kartą, kai bus svarstomas Dariaus Songailos kandidatūra, aplinkybės bus kitokios. Kol kas turime priimti jo sprendimą ir ieškoti naujų sprendimų.