Šešėliai ir šviesa: penkiakovininkų atsakymas į Europos iššūkius
Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas lietuviams paliko dvejopų emocijų. Nors medalio nepavyko iškovoti, 4-oji vieta mišrioje estafetėje ir ryžtas ruošti
Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionato finišas Lietuvai buvo pažymėtas ne auksu ar sidabru, o šiek tiek kartesniu, bet kartu ir viltingu skoniu. Kai ant apdovanojimų pakylos, aukštai skambant kitų šalių himnams, lietuviškų vėliavų nebuvo, sporto pasaulyje dažnai skamba vienas klausimas: ar tai pralaimėjimas? Tačiau mūsų šalies delegacija iš šio žemyno pirmenybių grįžta su kitokia filosofija, kurią puikiai įkūnija viena iš pagrindinių jos atstovių, Gintarė Aleksandravičė. Ji, kartu su Jonu Kalaminsku, vos nepalietė medalio. Ketvirtoji vieta mišrioje estafetėje – tai rezultatas, kuris gali džiuginti, bet ir šiek tiek graužti, kai iki bronzos trūksta tiek mažai. Tačiau Gintarės žodžiai nešėsi optimizmą ir sportinį principą: „Nesakyčiau, kad pralaimėjome, sakyčiau, kad labai gerai pasirodėme.“ Šis požiūris atspindi visą sezono dinamiką, kurioje sėkmės ir nesėkmės neretai eina koja kojon. Šis Europos čempionatas buvo ne tik galimybė pasivaržyti dėl Europos garbės, bet ir svarbus tarpinis etapas prieš dar didesnį iššūkį – pasaulio čempionatą, kuris jau ne už kalnų. Jau po dviejų savaičių stipriausi Lietuvos sportininkai stos prie starto linijos, siekdami įrodyti savo vertę tarptautinėje arenoje. Tai metas, kai kiekvienos varžybos, net ir nepasiekus aukščiausios viršūnės, yra vertingos patirties šaltinis. Kelias į viršūnę: dvejopos nuotaikos Nors mišrios estafetės rezultatas suteikė pagrindo optimizmui, asmeninės varžybos lietuviams susiklostė kur kas sunkiau. Nei Gintarei Aleksandravičei, nei Jonui Kalaminskui, nei kitiems šalies atstovams nepavyko prasibrauti į finalus. Tai, žinoma, yra nusivylimas, ypač kai tikėjaisi pamatyti lietuvišką vėliavą tarp stipriausiųjų. Šiuolaikinė penkiakovė yra itin sudėtingas ir daugiašakis sportas, reikalaujantis meistriškumo penkiose skirtingose disciplinose: fechtavime, plaukime, jojime ir kombinuotoje rungtyje (šaudymas su bėgimu). Kiekvienas etapas turi savo specifiką ir reikalauja skirtingų įgūdžių. Sėkmė viename gali kompensuoti nesėkmę kitame, tačiau norint pretenduoti į aukščiausias vietas, reikia nuolatinio ir aukšto lygio pasirodymo visose rungtyse. Tai – nuolatinis balanso ieškojimas ir psichologinės ištvermės išbandymas. Šįkart lietuviams asmeninėse kovose to balanso pasiekti nepavyko. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad sportas yra nenuspėjamas. Kartais tiesiog pritrūksta tos lemtingosios sėkmės, kartais varžovai būna tiesiog stipresni tą dieną. Svarbiausia – neprarasti tikėjimo ir tęsti darbą. Gintarės Aleksandravičės žodžiai apie gerą pasirodymą, net ir be medalio, yra ne tušti žodžiai. Tai rodo brandų požiūrį į sportą ir supratimą, kad ne visada viskas matuojama tik apdovanojimais. Kas toliau? Pasaulio čempionatas ir ateities perspektyvos Kaip jau minėta, pagrindinis sezono akcentas – pasaulio čempionatas – jau artėja. Tai bus didžiausias išbandymas Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinei šiemet. Čia susirinks stipriausi pasaulio sportininkai, o konkurencija bus itin didelė. Tačiau būtent tokios varžybos ir motyvuoja labiausiai. Jas galima vertinti ir kaip puikią treniruotę, ir kaip galimybę pasisemti patirties iš geriausiųjų. Gintarė Aleksandravičė ir Jonas Kalaminskas, turėdami užnugaryje Europos čempionato patirtį, tikrai eis į pasaulio pirmenybes su dideliu užsidegimu. Ketvirtosios vietos jausmas, kai atrodo, jog medalio beveik pasiekei, gali būti galingas stimulas. Jis verčia analizuoti klaidas, ieškoti naujų sprendimų ir dar intensyviau ruoštis. Tai tas „ką nors galėjome padaryti geriau“ jausmas, kuris veda į priekį. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės ateitis atrodo intriguojančiai. Turime jaunų ir talentingų sportininkų, kurie nuolat tobulėja. Svarbiausia – išlaikyti komandinę dvasią, palaikyti vieni kitus ir tikėti savo jėgomis. Europos čempionatas, nors ir nebuvo kupinas auksinių medalių, parodė, kad mūsų sportininkai yra konkurencingi ir gali kovoti su stipriausiais. Tai – svarbiausia pamoka ir žinia, kurią jie parsiveža namo. „Nesakyčiau, kad pralaimėjome, sakyčiau, kad labai gerai pasirodėme.“ – Gintarė Aleksandravičė Šie žodžiai yra tarsi Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės moto. Jie atspindi ne tik sportinį principą, bet ir gyvenimo filosofiją. Sporte, kaip ir gyvenime, ne visada viskas klostosi taip, kaip norėtume. Tačiau svarbu ne tai, kiek kartų krenti, o tai, kiek kartų atsistoji. Ir mūsų penkiakovininkai atsistoja tvirtai, pasiruošę naujiems iššūkiams. Pasaulio čempionatas bus puiki proga pamatyti, kaip jie pasinaudos šio Europos čempionato patirtimi. Ar pavyks pakilti aukščiau ketvirtosios vietos? Ar pavyks prasibrauti į finalus ir parodyti visą savo potencialą? Tik laikas ir sportininkų darbas parodys. Bet viena aišku: Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės gerbėjai turės ką įsiminti ir kuo džiaugtis. Apžvalgos statistika: Įvykis: Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas. Lietuvių rezultatas mišrioje estafetėje: 4-oji vieta (Gintarė Aleksandravičė ir Jonas Kalaminskas). Asmeninės varžybos: Nei vienam lietuviui nepavyko patekti į finalus. Artimiausias svarbus startas: Pasaulio čempionatas (po dviejų savaičių).