Rusijos vėliava vandenyje? „European Aquatics“ svarsto kontroversinį sprendimą
Europos vandens sporto federacija atveria duris Rusijos sportininkams su tautine atributika, tačiau Lietuva ir kitos šalys gali turėti savo nuomonę. Ar 2028 m.
Įsivaizduokite: didžiulė, šurmuliuojanti arena, aistringi sirgaliai, įtempta atmosfera prieš pat startą. Žvilgsniai nukreipti į starto bloką, kur sportininkai pasiruošę parodyti viską, ką sugeba. Bet šįkart, galimai, tarp jų bus ir tie, kurių širdis plaka pagal kitokią melodiją – galbūt net su gimtosios šalies vėliava ir himnu. Tokia miglota, bet labai reali perspektyva dabar kabo virš Europos vandens sporto. „European Aquatics“, mūsų žemyno vandens sporto valdovai, svarsto galimybę grąžinti Rusijos sportininkams teisę varžytis su savo valstybės simboliais. Ir visa tai – 2028 m. Europos čempionato kontekste. Skamba kaip siužetas iš įtampos kupino filmo, tačiau tai – realybė, kurią dabar nagrinėja sporto pasaulis. Plaukimo takelyje – politikos bangos Ši tema – jautri kaip niekada. Po Rusijos agresijos Ukrainoje, tarptautinėje sporto arenoje kilo audra. Daugelis federacijų, siekdamos parodyti solidarumą ir pasmerkti agresiją, atėmė iš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų teisę atstovauti savo šalims. Buvo draudžiama skambėti jų himnams, demonstruoti vėliavas. Tačiau laikas bėga, ir sporto pasaulis, atrodo, pradeda ieškoti būdų, kaip grąžinti įprastą rutiną, net jei tai kelia nemažai etinių klausimų. Būtent apie tokį galimą posūkį prabilo „European Aquatics“ prezidentas Antonio Silva. Jo žodžiais, federacija neatmeta galimybės, kad Rusijos sportininkai galėtų startuoti su savo vėliava ir skambant šalies himnui. Tai, žinoma, nebūtų vien „European Aquatics“ sprendimas – lemiamą žodį turėtų tarti ir varžybas rengiančios valstybės. Lietuvos pozicija: principai ar sportas? Ir čia prasideda didžioji dilema. Ar sportas turėtų būti atskirtas nuo politikos? Ar galima pamiršti tam tikrus įvykius, kad tik sportininkai galėtų siekti aukščiausių tikslų? Lietuva, kaip ir daugelis kitų laisvą pasaulį remiančių valstybių, visada buvo principinga šiuo klausimu. Mūsų šalies sporto bendruomenė, o kartu ir valstybė, griežtai pasisako už sankcijas Rusijai ir jos sportininkams, kol tęsiasi karas Ukrainoje. Šis sprendimas, jei jis būtų priimtas, neabejotinai sukeltų didelį pasipriešinimą ir Lietuvoje. Negalime atmesti, kad mūsų šalies atstovai, galimai, atsisakytų dalyvauti varžybose, kuriose Rusijos sportininkai būtų priimti su tautine atributika. Tai būtų ne tik principinė pozicija, bet ir tam tikra forma paramos Ukrainai. Tai būtų signalas, kad sportas negali būti naudojamas kaip priemonė švelninti tarptautinį spaudimą ar normalizuoti agresorės įvaizdį. 2028 m. Europos čempionato šeimininkas – Rusija? Dar didesnį svarbos svorį šiai diskusijai suteikia faktas, kad „European Aquatics“ svarsto ne tik leisti Rusijos sportininkams startuoti su vėliava, bet ir suteikti pačiai Rusijai teisę organizuoti 2028 metų Europos čempionatą. Tai būtų išties didelis žingsnis atgal, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją. Šaltiniai[1] ir [2] nurodo, kad tokia galimybė yra reali. Jei Rusija gautų teisę rengti čempionatą, tai reikštų, kad visas tarptautines vandens sporto bendruomenės dėmesys būtų nukreiptas į šią šalį. Tai galėtų būti interpretuojama kaip jos tarptautinės izoliacijos pabaiga ir tam tikras „atpirkimas“ už praeities veiksmus. Tačiau ar tai teisinga ir moralu? Ar galime leisti šaliai, kuri dabar yra pasaulio akyse tapatinama su agresija, organizuoti tokio masto sporto renginį? Istorinis kontekstas ir galimos pasekmės Nuo pat 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pasaulio sporto organizacijos susidūrė su milžinišku spaudimu priimti sprendimus dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose. Daugelis tarptautinių federacijų, įskaitant ir Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC), iš pradžių laikėsi griežtos pozicijos, drausdamos rusų ir baltarusių sportininkų dalyvavimą. Tačiau laikui bėgant, ypač ruošiantis 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių, pozicija pradėjo švelnėti. IOC rekomendavo leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti po neutralia vėliava ir be tautinės atributikos. „European Aquatics“ sprendimas, atrodo, žengia dar toliau, siūlydamas grąžinti ir tautinę atributiką. Jei Rusija gautų teisę rengti 2028 m. Europos čempionatą, tai reikštų ne tik didelį politinį pareiškimą, bet ir praktinius iššūkius. Ar bus užtikrintas visų dalyvių saugumas? Ar bus galima laisvai reikšti savo nuomonę? Ar varžybos nebus surengtos kaip propagandinė platforma? Tai klausimai, į kuriuos atsakymus turėtų rasti „European Aquatics“ ir Rusijos valdžios institucijos. Tačiau, atvirai kalbant, šie klausimai skamba itin sudėtingai dabartiniame geopolitiniame fone. „European Aquatics“ prezidento argumentai „European Aquatics“ prezidentas Antonio Silva, kalbėdamas apie galimybę leisti Rusijos sportininkams startuoti su savo vėliava ir himnu, pabrėžė, kad federacija visuomet siekia sporto neutralumo ir nori sudaryti sąlygas visiems sportininkams konkuruoti. Vis dėlto, jis taip pat pripažino, kad galutiniai sprendimai priklausys nuo varžybas rengiančių valstybių nuomonės ir sutikimo. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, Lietuva ar kita šalis nuspręstų nerengti varžybų su Rusijos sportininkais su tautine atributika, tuomet ir pati Rusija neturėtų galimybės rengti čempionato. Šis „delegavimas“ atsakomybės varžybas rengiančioms šalims yra svarbus aspektas, leidžiantis kiekvienai valstybei išreikšti savo poziciją ir priimti sprendimus atsižvelgiant į savo vertybes. Šis „delegavimas“ gali tapti ir politiniu žaidimu. Kuri šalis pasiryš prisiimti atsakomybę ir tapti potencialiu Rusijos grįžimo į tarptautinę sporto areną simboliu? Ar bus šalių, kurios atsisakys rengti čempionatą, protestuodamos prieš tokią galimybę? Visa tai sukurs papildomą įtampą ir neapibrėžtumą. Kas toliau? Ateinantys mėnesiai bus lemiami. „European Aquatics“ turės priimti galutinį sprendimą dėl Rusijos sportininkų statuso ir galimybės jiems startuoti su tautine atributika. Taip pat turės būti apsispręsta dėl 2028 m. Europos čempionato šeimininkės. Svarbu, kad šiuose sprendimuose būtų atsižvelgta ne tik į sporto interesus, bet ir į etinius bei moralinius principus. Sportas turi būti jėga, vienijanti žmones, o ne skirianti ar pateisinanti agresiją. Lietuva ir kitos laisvą pasaulį remiančios šalys turės būti itin budrios ir principingos, kad apgintų vertybes, kuriomis tiki. Nes vandens sportas, kaip ir visas kitas sportas, negali tapti politinės manipuliacijos įrankiu. O galbūt, tai bus proga dar kartą parodyti, kad tarptautinė bendruomenė nėra abejinga karo nusikaltimams ir vis dar geba apginti savo principus. Tikėkimės, kad 2028 m. Europos čempionatas plauks skaidriais ir garbingais vandenimis, be jokių politinių potekstų ar agresijos simbolių.