Portugalijoje skambėjo Lietuvos tinklininkų dvasia
Figueira da Foz saloje susibūrė studentų žvaigždės, tačiau lietuviški pavardės traukė visus akimis. Kova buvo drąsi, nesugebėjimas prarasti vilties – tai svarbi
Vakarų kairėje rankoje laikant šildymo vamzdį ir jaučiant jūros purvą ant pirštų galiukų, žinojau: čia vyksta ne paprastas turnyras. Figueira da Foz, Portugalijos Atlanto pakrantės saloje, rugsėjo 17–22 dienomis tapo studentų karalyste. Vėjas gaudavo kamuolius, o banga – varžovus. Čia Lietuvos garbę gynė dvi stiprios poros, kurios ne vieną kartą priverdavo jusiškiau žiūrovus iš 29 šalių. Kuriasi legendos Šio čempionato svarba buvo didesnė už paprastus medalius. Tai buvo antrasis kartas, kai susirinko tokie žmonės. Lietuvos studentai ne tik kovėsi dėl aukso, bet ir parodė, kad mokyklų sienų ribojimai nėra galutinė. Jų žaidimas buvo apie drąsą, o ne tik taktiką. Kai viena pora pralaimėjo seriją, kita – laimėjo pergalę, kurią pamiršti negalima. Varžybų dinamika buvo įspūdinga: Lietuva atstovavo 2 poroms Dalyvavo sportininkai iš 29 šalių Rungtyniavo 4 skirtingose sporto šakose . Tai reiškia, kad kiekvienas žingsnis buvo svarbus. Net jei nebuvo laimėtos visos rungtynės, dvasios lygis viršijo visas lūkesčius. Žaidėjo balsas „Mes žinojome, kad pralaimėjimas negali mus nugalėti. Jei mes stengiamės maksimaliai, rezultatas ateis. Tai yra mūsų kelyje svarbiausia pamoka.” – vienas iš Lietuvos tinklininkų. Tie žodžiai nebūtų buvę be reikšmės. Jie atspindi tikrąją kovos esmę: ne tik fizinis pasirengimas, bet ir sielos stiprumas. Kai jūros vėjas purtys kelią ir kamuoliukas nukrenta į smėlį, reikia žinoti, kad dar galima pakilti. Kodėl tai svarbu? Svarbiausia pamoka šiame turnyre buvo ta, kad sportas yra apie bendruomenę. 29 šalys susibūrė vienai dienai ir paliko nepalaužiamus ryšius. Lietuvos studentai ne tik parodė, kad gali konkuruoti su geriausiais pasaulyje, bet ir parodė, kaip svarbu būti kartu. Tai yra istorinis momentas, kuris turės įtakos ateities sezonams. Kai pasirodymai baigėsi, liko tik vienas klausimas: kas dabar laukia? Medaliai nėra paskutinis žodis. Dvasia lieka. Ir tai yra tai, kas padarys Lietuvos sportą dar stipresnį.