Nauji veidai, seni tikslai: Kaip Turkijos klubai ruošiasi Europos iššūkiams?
Nors lietuviškos komandos dar tik įsibėgėja, kaimynai Turkijoje jau skaičiuoja pirmuosius kontrolinių rungtynių rezultatus. Ar Alen Smailagičiaus ir Johnny Juza
Vasara sporte – tai lyg didysis atokvėpis, kurio metu gerbėjai, rodos, atitrūksta nuo kasdienybės ir leidžia sau pasvajoti. Tačiau užkulisiuose, kur verdą tikrieji darbai, komandos jau tvarkosi ginklus, ruošdamosi naujam, kupinam iššūkių sezonui. Ir nors mūsų akys dažnai krypsta į gimtines, verta pasižvalgyti ir pas kaimynus, kurie jau pasidalino pirmaisiais, dar kukliais, bet svariais rezultatais. Turkijos krepšinio gigantai – „Galatasaray“ ir „Fenerbahçe“ – sužaidė savo pirmuosius kontrolinius mačus, kuriuose, nors ir ne visada žaidė ryškiausiai, parodė, kad rimtai nusiteikę kovoti Europos arenose. „Galatasaray“: Smailagičiaus debiutas ir solidi pergalė „Galatasaray MCT Technic“ komanda, kuriai vadovauja šiemet ir mes, lietuviai, gerai pažįstamas treneris Ertuğrul Erdoğanas, neseniai sužaidė savo pirmąją kontrolinę dvikovą su rumunų „Voluntari“. Nors rezultatas nebuvo triuškinantis, pergalė – 102:81 – vis tiek džiugina. Tačiau svarbiausia šio mačo žinia – tai ne rezultatas, o naujas veidas komandoje, kuris iškart paliko ryškų įspūdį. Kalba eina apie Aleną Smailagičių. Šis serbų puolėjas, kuris anksčiau žaidė NBA, „Golden State Warriors“ gretose, atvyko į Stambulą su ambicijomis atgaivinti savo karjerą ir, panašu, kad startavo puikiai. Jo pasirodymas pirmoje rungtynėse buvo tiesiog žvaigždžių vertas. Nors tiksli statistika iš šaltinių ir nėra pateikiama, Eurohoops.net šaltiniai akcentuoja, kad Smailagičius „sužibėjo“ ir buvo vienas ryškiausių komandos žaidėjų. Tai geras ženklas ne tik „Galatasaray“ gerbėjams, bet ir visai Europos krepšinio bendruomenei, mat matyti žaidėją, kuris grįžta po sunkių momentų ir vėl demonstruoja savo talentą, visada yra smagu. Jo gebėjimas greitai adaptuotis ir tapti lyderiu, net ir pirmoje, dar ne visai sezono įkarštyje esančioje dvikovoje, rodo jo potencialą. „Voluntari“ komanda, nors ir nebuvo pajėgi įveikti „Galatasaray“, parodė, kad ir ji nėra lengvas varžovas. Rumunų ekipa kovojo, bet galiausiai turėjo pripažinti Stambulo komandos pranašumą. Šios rungtynės – puiki proga tiek „Galatasaray“ trenerių štabui, tiek paties žaidėjams suprasti, kur yra jų stipriosios ir silpnosios pusės prieš artėjančius rimtesnius išbandymus. „Fenerbahçe“: Juzang‘o šou ir pergalė prieš TOFAŞ Kitoje Stambulo pusėje, „Fenerbahçe Tarfin“ ekipa taip pat neketina atsilikti. Jie priėmė varžovus iš paties Turkijos – TOFAŞ komandą – ir pasiekė pergalę rezultatu 91:76. Šiame mače ypatingai gerai pasirodė amerikietis gynėjas Johnny Juzangas. Juzangas, kuris praėjusį sezoną žaidė NBA G lygoje, „Oklahoma City Blue“ komandoje, atrodo, kad atrado savo ritmą Turkijoje. Jo rezultatyvumas ir drąsa atakuoti buvo pastebimi. Nors ir vėlgi, tiksli statistika nėra pateikiama, šaltiniai akcentuoja jo „skorerišką“ žaidimą. Tai reiškia, kad jis buvo tas žaidėjas, kuris imdavosi iniciatyvos, vedė komandą į priekį ir rinko taškus. Tokie žaidėjai yra itin vertingi bet kuriai komandai, ypač kontrolinėse rungtynėse, kur svarbu ne tik laimėti, bet ir išbandyti skirtingas taktikas bei žaidėjų derinius. „Fenerbahçe“ pergalė prieš TOFAŞ taip pat nėra tik paprastas rezultatas. TOFAŞ – tai stipri Turkijos lygos komanda, kuri gali pasipriešinti bet kam. Todėl „Fenerbahçe“ pergalė prieš juos dar kartą patvirtina, kad jie yra rimti pretendentai į aukštas pozicijas Turkijos čempionate ir, žinoma, Europos turnyruose. „Tai buvo svarbios rungtynės mums. Galėjome pamatyti, kur esame prieš sezoną, išbandyti naujus derinius ir žaidėjus. Johnny (Juzangas) žaidė labai gerai, jis parodė savo potencialą. Turime dar daug darbo, bet esu patenkintas pirmuoju mūsų pasirodymu.“ – galimai būtų galėjęs pasakyti „Fenerbahçe“ treneris, apibendrindamas rungtynes. (Pastaba: tai hipotetinė citata, remiantis šaltinių aprašymais.) Lietuviška perspektyva ir ką tai reiškia mums? Kodėl gi mums, lietuviams, turėtų rūpėti šios kontrolinės rungtynės Turkijoje? Atsakymas paprastas: krepšinis – tai tarptautinė sporto šaka, o Turkija – viena iš jos mekos. Mūsų žaidėjai, tokie kaip Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Arnas Butkevičius, ir daugelis kitų, žaidžia ar yra žaidę stipriausiose Europos lygose, įskaitant ir Turkiją. Todėl stebėti, kaip stiprėja ir ruošiasi varžovai, yra tiesiog būtina. Antra, tai puiki proga pasimokyti. Pamatyti, kaip nauji žaidėjai, tokie kaip Smailagičius ir Juzangas, integruojasi į komandas, kaip treneriai ieško optimalių sprendimų – visa tai gali suteikti vertingų įžvalgų. Galbūt tai paskatins mus atkreipti dėmesį į tam tikrus žaidėjus ar taktikas, kurios vėliau pasirodys ir mūsų mėgstamose komandose. Trečia, ir galbūt svarbiausia, – tai nuolatinis priminimas, kad krepšinyje nėra vietos pasyvumui. Net ir tarpsezoniu darbas nesustoja. Šios kontrolinės rungtynės – tai tik ledkalnio viršūnė. Po jomis slepiasi daugybė treniruočių, analizių ir strategijų kūrimo. Tai turėtų įkvėpti ir mus, sirgalius, palaikyti savo komandas ne tik per pergales, bet ir sunkiomis akimirkomis. Nors šaltiniai pateikia tik trumpas žinias apie šias rungtynes, jose slypi daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai yra naujų istorijų pradžia, naujų pasiekimų siekimas ir nuolatinis tobulėjimas. Ir nors mes vis dar laukiame savo pačių įdomiausių naujienų iš Lietuvos krepšinio pasaulio, verta atidžiai stebėti ir tai, kas vyksta už mūsų sienų. Juk krepšinio pasaulis yra vienas, ir mes jame esame svarbi dalis. Apibendrinant, pirmi kontroliniai mačai Turkijoje parodė, kad „Galatasaray“ ir „Fenerbahçe“ rimtai nusiteikę. Alen Smailagičius ir Johnny Juzangas – du vardai, kuriuos verta įsidėmėti. Jų pasirodymai ne tik stiprina jų komandas, bet ir rodo, kad Turkijos krepšinis ir toliau bus viena iš pagrindinių jėgų Europoje. O mums tai – dar vienas argumentas aistringai sekti krepšinį ir palaikyti savo rinktinę bei klubus, nes konkurencija verčia mus visus stengtis dar labiau.