Motiejūnas smogė į krepšinio valdžios širdį: Balčiūnas – metai prarasti?
Kauno „Žalgirio“ akcininkas Paulius Motiejūnas atvirai prakalbo apie Lietuvos krepšinio krizę, kritikavo federacijos valdymą ir metė rimtus kaltinimus M. Balčiū
Galima sakyti, kad Lietuvos krepšinis, dar visai neseniai džiuginęs pasaulį savo pergalėmis ir talentais, šiandien atsidūrė kryžkelėje. Nors ant parketo kovojantys vyrai stengiasi išspausti maksimumą, už jo ribų vykstantys procesai kelia nerimą. Apie tai atvirai ir be užuolankų prakalbo vienas svarbiausių Kauno „Žalgirio“ akcininkų ir buvęs Eurolygos vadovas Paulius Motiejūnas, apsilankęs LRT laidoje „Pas Nemirą“. Jo žodžiai, regis, privertė susimąstyti ne vieną, o galbūt ir pažadino ilgai miegojusius krepšinio strategus. Prarastas dešimtmetis ir skaldanti valdžia Pauliaus Motiejūno kritika nukreipta ne tik į bendrą Lietuvos krepšinio situaciją, bet ir į konkrečius asmenis bei valdymo modelius. Ypač aštriai jis atsiliepė apie Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną, kurio darbas, jo nuomone, nepadarė esminio proveržio. „Nuo 2013 metų jis nelabai patobulėjo“, – tiesiai šviesiai pareiškė Motiejūnas, akcentuodamas, kad tokia stagnacija yra nepriimtina aukšto lygio sporte. Motiejūnas neslepia, kad pagrindinė problema slypi pačioje sistemoje. „Čia nereikia kalbėti tik apie vyrų rinktinę, kur viskas priklauso nuo sportinių rezultatų. Mes turime skaldančią valdžią ir nematau šansų, kad mes laikytumėmės tame elite“, – aštriai dėstė jis. Jo žodžiuose girdisi nusivylimas ir nerimas dėl to, kas vyksta užkulisiuose, kai tuo tarpu ant parketo komandos stengiasi garsinti Lietuvos vardą. Šie pasisakymai atspindi ne tik vieno žmogaus nuomonę, bet ir platesnę diskusiją, kuri pastaruoju metu sklando Lietuvos sporto pasaulyje. Kai kurios asociacijos, pavyzdžiui, pati „Lietuvos krepšinis“, susiduria su teisinėmis problemomis. Kaip rašo TV3 Sportas, asociacija net apskundė teismo sprendimą Roberto Javtoko byloje, kas rodo vidinius nesutarimus ir galimai ne visada skaidrius procesus. „Parazitinė sistema“ ir trenerių karuselė Paulius Motiejūnas savo kritikoje neapsiribojo tik LKF adresu. Jis atvirai kalbėjo ir apie tai, ką vadina „parazitine sistema“ asociacijoje, kurioje, anot jo, atsakomybės stoka ir „užprogramuotas konfliktas“ valdžioje yra tapę norma. Tai itin ryškiai matosi, vertinant pastarųjų metų įvykius, tokius kaip Rimo Kurtinaičio paskyrimo aplinkybės ar nuolatinė trenerių kaita. „Dabar yra krizė. Krepšinis vienijo ir teikė džiaugsmą, – LRT laidoje kalbėjo P.Motiejūnas. – Mes turime skaldančią valdžią ir nematau šansų, kad mes laikytumėmės tame elite.“ Tokie žodžiai, ypač iš buvusio Eurolygos vadovo, kuris matė pasaulinio lygio krepšinio virtuvę iš arti, turi didelį svorį. Jis atvirai kalba apie prarandamą Lietuvos poziciją tarptautinėje arenoje, kas yra skaudus smūgis visai šaliai, kuriai krepšinis yra daugiau nei sportas – tai tautinio identiteto dalis. Motiejūnas taip pat užsiminė, kad pats nesvarsto galimybės kandidatuoti į prezidentus, tačiau jo kritika yra aiškus signalas, kad pokyčiai yra būtini. Jis kelia klausimą, ar dabartinė valdymo struktūra yra pajėgi vesti Lietuvos krepšinį į priekį, ar ji stabdo progresą ir naikina tai, ką su sunkumais kūrė ankstesnės kartos. Ką daryti, kad nebūtų per vėlu? Pauliaus Motiejūno pasisakymai LRT laidoje „Pas Nemirą“ atskleidžia gilesnes problemas nei vien tik sportiniai rezultatai. Jie kalba apie valdymo spragas, atsakomybės trūkumą ir galimai korupcinius elementus, kurie stabdo Lietuvos krepšinio vystymąsi. „Lietuvos krepšinis dabar yra krizėje“, – reziumavo jis, ir šie žodžiai turėtų skambėti kaip varpas kiekvienam, kuriam rūpi mūsų šalies sporto ateitis. Ši situacija primena, kad siekiant aukštų rezultatų, svarbu ne tik talentingi žaidėjai ir strategai ant suolo, bet ir tvirta, skaidri bei profesionali administracija už jų. Kai sistema skyla, o valdžia yra „skaldoma“, net ir didžiausias talentas gali likti nepanaudotas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tokius viešus išsakymus ir ieškoti sprendimų, kol dar ne per vėlu pakeisti situaciją į gerąją pusę. Tai ne tik „Žalgirio“ akcininko nuomonė, bet ir perspėjimas visai Lietuvos krepšinio bendruomenei. Ar bus išgirsta šio žmogaus, kuris matė krepšinio pasaulį iš vidaus ir supranta jo tendencijas, kritika? Laikas parodys, ar bus imtasi ryžtingų veiksmų, kad Lietuvos krepšinis vėl džiugintų mus ne tik pasiekimais, bet ir tvirta, vieninga bei profesionalia valdymo sistema. Šiuo metu, kai vienos asociacijos ginasi teismuose, o kitos kritikuoja valdymo efektyvumą, svarbiausia išsaugoti tai, kas geriausia – meilę krepšiniui ir norą kovoti už Lietuvos garbę. O tam reikia ne tik aistros, bet ir aiškios strategijos bei atsakingų žmonių, kurie galėtų ją įgyvendinti.