Motiejūnas grįžo į rinktinę: tylos siena tarp žurnalistų ir stratego
Po ilgos pertraukos Donatas Motiejūnas vėl puošia Lietuvos krepšinio rinktinės gretas. Nors jo sugrįžimas – didelė žinia, pats žaidėjas pasirinko nekalbumą, pal
Šaltas rytas, salės dvelksmas, įtemptos veido išraiškos – visa tai būdinga kiekvienai rinktinės stovyklai. Tačiau šįkart tarp įprasto šurmulio ir laukimo nuaidėjo ne žadinti kamuolio dūžiai, o tylos siena. Donatas Motiejūnas, vienas iš tų, kurių vardas rinktinėje visada kelia didelį susidomėjimą, grįžo į nacionalinės komandos gretas po kelerių metų pertraukos. Tačiau jo sugrįžimas buvo pažymėtas ne žodžiais, o jų stoka. Žurnalistams pasitinkant jį su standartiniais klausimais, Motiejūnas demonstruoja tvirtą apsisprendimą: jis nekalbės. Bent jau ne dabar. Didžiosios sugrįžimo paslaptys Donatas Motiejūnas, ilgametis Lietuvos rinktinės ramstis, pastaruosius porą metų buvo išnykęs iš rinktinės akiračio. Jo sugrįžimas į nacionalinės komandos stovyklą buvo lauktas ir aptariamas su dideliu nekantrumu. Tačiau, pasak šaltinių, vos atvykęs į vietą, kurioje verda intensyvus pasirengimas artėjančioms kovoms, jis aiškiai parodė savo poziciją. Keliskart paprašytas bendrauti su žiniasklaidos atstovais, Motiejūnas, pasak Krepsinis.net ir TV3 Sportas, demonstratyviai atsisakė tai daryti. Sportas.lt taip pat patvirtina šią informaciją, nors ir be papildomų detalių. Tai nebuvo drovumas ar trumpas susilaikymas – tai buvo aiškus signalas, kad šiuo metu centras nenori dalintis mintimis su viešuma. Šis apsisprendimas kelia daugybę klausimų. Kodėl? Ką jis galvoja apie savo sugrįžimą? Ką norėtų pasakyti treneriui Jonui Kazlauskui (ar kitam rinktinės strategui, priklausomai nuo konteksto ir laiko) ar savo komandos draugams? Ar tai susiję su jo asmenine forma, su traumomis, ar galbūt su kažkokiais platesniais rinktinės strategijos ar ateities planais? Nors oficialiai nekomentuojama, spėjimų ir interpretacijų netrūksta. Istorinis kontekstas ir laukiamas vaidmuo Donato Motiejūno žaidimas Lietuvos rinktinėje visada buvo svarbus. Jo ūgis, jėga ir technika po krepšiu yra neįkainojami privalumai. Paskutinį kartą, kai jis vilkėjo rinktinės marškinėlius, tai buvo atrankoje į olimpines žaidynes Puerto Rike. Tąkart jis buvo svarbi figūra, prisidedanti prie komandos pastangų. Dabar, kai rinktinė ruošiasi naujiems iššūkiams – ar tai būtų pasaulio čempionatas, ar Europos pirmenybės – jo sugrįžimas žada sustiprinti komandą. Tačiau jo dabartinis nenoras bendrauti su žiniasklaida meta tam tikrą šešėlį ant šio laukimo. Tylos siena, kurią Motiejūnas pastatė tarp savęs ir žurnalistų, gali būti interpretuojama įvairiai. Galbūt tai strateginis sprendimas – sutelkti visą dėmesį į žaidimą, vengiant nereikalingo spaudimo ir dėmesio. Galbūt tai ženklas, kad jis nori, jog jo žaidimas kalbėtų pats už save. Arba, galbūt, tai tiesiog asmeninis pasirinkimas, kurį reikia gerbti. Žurnalistų ir žaidėjų santykiai krepšinio pasaulyje visada buvo dinamiški, kartais atviri ir draugiški, kartais įtempti ir kupini nesusipratimų. Motiejūno atvejis šiuo metu atrodo linkęs į pastarąjį variantą. „Jis pasirinko tylėti. Tai jo teisė. Tikimės, kad jo žaidimas kalbės garsiau nei bet kokie žodžiai“, – galėtų manyti ne vienas aistruolis, stebintis šią situaciją. Ką tai reiškia rinktinei ir sirgaliams? Lietuvos krepšinio sirgaliai visada trokšta žinoti viską: žaidėjų būklę, trenerių planus, komandos nuotaikas. Donato Motiejūno nenoras bendrauti su žiniasklaida, anot TV3 Sportas, yra laikinas. Teigiama, kad jis bendraus su žurnalistais tik prieš ir po rungtynių. Tai reiškia, kad artimiausiu metu, kol neprasidėjo oficialios kovos, mes jo tiesioginių komentarų neišgirsime. Tai palieka daug erdvės interpretacijoms ir spėliojimams. Kodėl skaitytojas turėtų atsiminti šį įvykį? Nes tai yra neeilinis momentas Lietuvos krepšinio istorijoje. Tai yra situacija, kai vienas iš svarbiausių žaidėjų, grįžtantis po pertraukos, sąmoningai atsiriboja nuo viešumo. Tai gali būti ženklas apie naują žaidėjo požiūrį į savo karjerą, į rinktinės vaidmenį, ar net į pačią žiniasklaidos įtaką. Tokie momentai parodo, kad net ir didžiausios sporto žvaigždės turi savo taisykles ir pasirinkimus, kurie kartais gali nustebinti. Galbūt tai yra nauja tendencija? Galbūt žaidėjai pradeda suprasti, kad per daug viešumo gali pakenkti koncentracijai ir rezultatams? Arba galbūt tai tiesiog Donato Motiejūno asmeninis pasirinkimas, susijęs su jo dabartine situacija ir planais. Bet kokiu atveju, jo sugrįžimas yra svarbus įvykis, o jo tylėjimas – ne mažiau intriguojantis. Laukimas tęsiasi. Laukiame ne tik jo žaidimo aikštėje, bet ir tų retų akimirkų, kai jis vis tiek nuspręs prabilti. Kol kas galime tik spėlioti, ką slepia jo tylos siena. Bet viena aišku – Donatas Motiejūnas grįžo, ir jo sugrįžimas jau tapo įvykiu, apie kurį kalbama, net jei pats jis to nenori. Galimos statistikos ir ateities prognozės (hipotetinės, remiantis bendra praktika): Vidutiniškai taškų per rungtynes rinktinėje (praeityje): 12.5 Atkovotų kamuolių vidurkis: 6.8 Pergalės procentas su juo rinktinėje (arba jo įtaka): ~60% Šie skaičiai, žinoma, yra tik pavyzdžiai ir gali neatspindėti tikrųjų jo rodiklių. Svarbiausia, kad Motiejūnas yra patyręs ir vertingas žaidėjas, kurio indėlis į rinktinę visada yra reikšmingas. Jo dabartinis nenoras bendrauti su žiniasklaida tik priduria paslaptingumo šiam sugrįžimui, palikdamas sirgalius su šiek tiek daugiau klausimų nei atsakymų.