Miunchenės „Supersprint“ dvasija: Ką mums pasikeičia po didelio neįsėkmės?
Miunchenės biatlonų arenoje Lietuvos sportininkai patirtų didelę neįsėkmę, nepavykdę pasiekti supersprinto finalų. Kaip įvertinti šį patirtį ir kokios žymes pal
Įsimindėti šią savaitę Miunchene yra tarsi įsiminti didelę, bet neįsėkmę, sportinį drama. Užrasytas vienas žodis: „galva širdyje“. Tai visada būna biatlonėse. Greitas judesys, išsaugota emocija, kasdienis tikslas – pasiekti tą saugų, žymių, finalo stulpelį. O šiuo metu Lietuvos biatlonininkai, Natalija Kočergina ir Nikita Čigak, patirtėjo tą žymų išsidėgavimą. Šeštadienio dieną, Miunchene vykstančiame „Loop One“ festivalyje, jiems nepasibaigė negalima apibūdinti vienu žodžiu. Tai pasakojimas apie didelį elgesį, stiprį prabangą ir, žlobiai, apie galimą didelį žingsnį į galimą atsiliepimą. Užsivaivintas reikalavimas: Kaip eiga varžybos? Biatlonas nėra tik šautimas ar tik skaitmenys. Tai savitinis, emocinis, fizinis jungimas. Ir šiuo metu šiuo jungimu išbandėsi ir Lietuvos biatlonininkų komanda. Uždidė visą širdį, visą galią, bet uždėsi buvo per didelė vieta. Moterų supersprinto kvalifikacijoje, kurioje galimybė pasiekti finalą buvo auksinė, Natalija Kočergina užėmė 51-ąją vietą. Šis rezultatas – apibūdina ne tik galimybę, bet ir tą didelę atstovavimą, kurioji jau reiškia pasiekimą, o ne galimybę. Varžybos, vykstančios Vokietijoje, buvo iššūkis, kuris reikalavo ne tik patirties, bet ir nepaprastos fizikos. „Greičiausias laikas gali būti ne tik vienąje pasiekime. Tai gali būti širdies ritmas, kuris pripaudina įvienėti vażą, ir galimybė atsispręsti, kai viskas rodo, kad neįsiga.“ – Sporto žurnalisto įvertinimas šiuo metu. Statistika, kurios pasako daugiau nei žodžiai Sportas dažnai yra vien tik statistika. Žmonėms tai gali atrodyti žymiai, skaičiai, kurie nuspėju įsidėti į sąrašą. Bet kiekvienas šis skaičius yra ne tik žymė, bet ir pasistangas. Kočergina šaudykloje užsidino net ir treji kartą, įrodydama savo užkaldytą prabangą, nors ir pagaliau pasiekė galutinius rezultatus, kurie neįsėkė finalą. Štai kelios pagrindinės faktinės įvesties, kurių negalima pamiršti: Vietovė: Miunchenė, Vokietija „Loop One“ festivalys. Varžybos: Supersprinto kvalifikacija (moterys). Kočergina rezultatas: 51-oji vieta (šeštadienis). Šaudykloje: 3 akcijos (2+1). Veikianti kontekstas: Švedų Elvira Oeberg – kvalifikacijos nugalėtoja. Išvada: Ką mes išveda iš šių varžybų? Ką panaudojame šį „nepasiekimą“? Labiau nei galime pasakyti, kad tai galas. Tai yra didelė, skaitali, vizuali įžanga į to, kas galėtų būti. Biatlonas yra maratonis, kurio kiekvienas judesys išmoka, išribojimas. Važybos patikrina ne tik fizinį kūną, bet ir psichologinę veiklą. Kaip mums tai patirtis, kaip namie, taip pats turime pasitvirtinti ir visada iššokinti iš šiuo metu galimo neįsėkmės. Bet kiekvienas 51-ąji vietas, kiekvienas atsiradęs į šaudykloje akcijos, yra šilna žymė. Tai yra žingsnis. Ir mes čia, pasižymėjęsiosi šiuo žingsniu, jau esame stipresni.