Marčiulionis po pralaimėjimo turkams: „Reikia geriau vykdyti tai, ką susitarėme“
Augustas Marčiulionis, po skaudaus pralaimėjimo Turkijai, dalinasi įžvalgomis apie rinktinės klaidas ir ruošiasi lemiamai kovai su Bosnija ir Hercegovina. Tai –
Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje tvyrojo įtampa. Ne, tai nebuvo dar viena įprasta savaitė. Tai buvo diena, kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, dar neseniai patyrusi kartų kartų pralaimėjimą Stambule prieš Turkiją, ruošėsi dar vienai itin svarbiai akistatai – su Bosnija ir Hercegovina. Šiame pasaulio taurės atrankos „lange“ kiekvienas taškas, kiekviena pergalė yra aukso vertės. J grupėje abi komandos dalinasi ketvirtąja vieta, atsilikdamos dviem pergalėmis nuo pirmojo trejeto. Erdvės klysti – beveik nebėra. Ir tarp tų, kurie privalo rasti atsakymus, yra Augustas Marčiulionis. Jaunasis įžaidėjas, Stambule pelnęs 10 taškų, atvirai kalba apie tai, kas nutiko, ir apie tai, ką reikia pakeisti. Jo žodžiai – ne tik analizė, bet ir ženklas, kad jis yra pasirengęs kovoti už savo vietą rinktinėje. Rinktinės kelias ir neišnaudotos galimybės Pralaimėjimas Turkijai buvo skaudus. Tai nebuvo tik vienas netikėtas paslydimas – tai buvo akistata, kurioje, atrodo, trūko ryžto, galbūt ir tos pačios strategijos vykdymo. Augustas Marčiulionis, kalbėdamas su TV3 Sportas, neieškojo pasiteisinimų, o tikino, kad pagrindinė problema slypi paprastume: „Tiesiog reiktų geriau vykdyti tai, ką susitarėme.“ Šie žodžiai skamba lakoniškai, bet juose slypi didelė tiesa. Krepšinyje, kaip ir gyvenime, dažnai didžiausi laimėjimai pasiekiami ne per sudėtingiausius manevrus, o per nepriekaištingą paprastų dalykų atlikimą. Kai komanda sutaria dėl gynybos schemos, puolimo derinio ar greito perėjimo į ataką, o vėliau tos užduotys nevykdomos – rezultatas gali būti liūdnas. O liūdnas jis ir buvo Stambule. Turkija, nors ir ne visada žiba ryškiausiomis žvaigždėmis, šiuo metu atrodo kaip komanda, kuri moka išnaudoti varžovų klaidas. Lietuviams tai buvo brangi pamoka. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nebuvo vienintelis Marčiulionio pasisakymas apie rinktinės reikalus. Interneto platybėse, ypač Delfi ir kituose sporto portaluose, galima rasti jo minčių apie situaciją rinktinėje, apie buvusias ir esamas nuoskaudas. Kaip buvęs „Arizona“ žaidėjas, jis puikiai supranta pasitikėjimo svarbą. Po pralaimėjimo prieš „Arizona“ universitetą, jis pats pripažino, kad pasitikėjimo problemos yra didelės. Tačiau jis taip pat akcentavo Donato Motiejūno pavyzdį – žaidėją, kuris, nepaisant visko, išlieka komandos ramstis. Marčiulionis pats yra pripažinęs, kad kartais jį iš rinktinės išbraukdavo, ir tai jis vadino „krize“. Tačiau jis dabar su optimizmu žiūri į ateitį, tikina, kad situacija pasikeitė ir jis tikisi kitokio rezultato. Jo noras žaisti startinėje sudėtyje ir prisidėti prie komandos sėkmės yra akivaizdus. Palaikymo stoka ir viltis ateičiai Augustas Marčiulionis ne kartą yra užsiminęs apie tai, kad kartais jam pritrūko palaikymo. Tai gali reikšti ir trenerių sprendimus, ir platesnės asociacijos veiklos kontekstą. Jis net yra kalbėjęs apie „chaoso“ jausmą, kuris tvyrojo aplink rinktinę ir jos valdymą. Šie pasisakymai, nors ir gali pasirodyti kaip skundai, iš tiesų yra vertingi. Jie atskleidžia vidinius procesus, kurie vyksta komandoje ir aplink ją. Žaidėjas, kuris jaučia, kad yra palaikomas, gali atiduoti visas jėgas. Kai to palaikymo trūksta, net ir didžiausias talentas gali pradėti abejoti savimi. „Tai yra procesas. Nuoskaudos dėl praeito lango? Nelaikau.“ Šie jo žodžiai, skambantys basketnews.lt, yra labai svarbūs. Jie rodo brandą ir norą judėti pirmyn. Praeities klaidos ir nuoskaudos – tai praeitis. Dabar svarbiausia – dabartis ir ateitis. Rinktinės potencialas, Marčiulionio nuomone, yra tikrai geras. Jis tiki, kad net ir „nukraujavusi“ komanda gali pasiekti gerų rezultatų. Kartais, jo žodžiais, taip netgi gaunasi geriau. Tai skamba šiek tiek paradoksaliai, bet galbūt tai ir yra ta psichologinė jėga, kuri leidžia nepabūgti sunkumų. Kas toliau? Lemiama kova su Bosnija Dabar visas dėmesys nukreiptas į artimiausią dvikovą su Bosnija ir Hercegovina. Tai bus ne tik dar vienos pasaulio taurės atrankos rungtynės, bet ir galimybė įrodyti, kad ankstesni pralaimėjimai buvo tik laikinas atsitraukimas, o ne tendencija. Ką reikia pakeisti? Pasak Marčiulionio – vykdyti tai, ką susitarėme. Paprasta, bet kartu ir labai sudėtinga. Tai reikalauja disciplinos, susikaupimo ir komandinio darbo. Augustas Marčiulionis, būdamas vos 22 metų, jau yra patyręs daug – ir pergalių, ir pralaimėjimų, ir atstūmimą, ir sugrįžimą. Jo kelias į rinktinę nebuvo tiesus ir lygus. Tačiau būtent tokie žaidėjai, kurie sugeba atlaikyti sunkumus, kurie moka pasimokyti iš klaidų ir sugrįžti dar stipresni, ir tampa tikrais lyderiais. Jo įžvalgos ir atvirumas suteikia viltį, kad šis jaunasis krepšininkas gali tapti svaria figūra Lietuvos rinktinės ateityje. Ir visa tai – prieš akis turint ne tik atrankos į pasaulio čempionatą, bet ir būsimus Europos čempionatus bei olimpines žaidynes. Jo pasiryžimas ir noras žaisti yra akivaizdus. Belieka tikėtis, kad komandinis darbas ir gera strategijos vykdymas padės pasiekti pergalę. Statistika (Pasaulio taurės atranka, J grupė): Lietuvos rinktinės pergalių ir pralaimėjimų santykis: 3/4 Grupės lyderių atsilikimas: 2 pergalės Augusto Marčiulionio taškai rungtynėse prieš Turkiją: 10