Maratono paslaptys: kineziterapeutė demaskuoja lemtingas klaidas
Nors maratonas vilioja tūkstančius, kelias iki finišo gali būti kupinas netikėtų kliūčių. Kineziterapeutė Deimantė Motiejūnaitė atskleidžia, kokios klaidos dažn
Vaizdas: tūkstančiai bėgikų, susitelkę prie starto linijos, kvėpuoja vienu ritmu, širdys plaka kaip varpai. Kiekvienas jų – su savo istorija, savo svajone pasiekti finišą. Maratonas – tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir psichologinė kelionė, reikalaujanti kruopštaus pasiruošimo. Tačiau ar visi žino, kokios klaidos gali sugriauti ilgus mėnesius trukusį darbą dar nepasiekus net pusiaukelės? Šiandien apie tai kalbamės su „Hila“ kineziterapeute Deimante Motiejūnaite, kuri dalijasi savo įžvalgomis, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių maratonininkų klaidų. Pasiruošimo pagrindai: ne tik motyvacija Maratonas daugeliui tampa aiškiu tikslu, kuris padeda pradėti reguliariau bėgioti, susidėlioti režimą ir, žinoma, išbandyti savo galimybes. Tai puikus postūmis sveikesniam gyvenimo būdui. Tačiau ilga distancija reikalauja gerokai daugiau nei vien tik stiprios motyvacijos. Pasak Deimantės Motiejūnaitės, didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai žmogus pasikliauja bendrais, internete rasti plėšikais, pamiršdamas svarbiausią dalyką – individualumą. „Didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus pradeda ruoštis pagal bendrą internete rastą planą, tačiau neįvertina savo fizinio pasirengimo, ankstesnių traumų, darbo režimo, miego ir kūno gebėjimo atlaikyti didėjantį krūvį,“ – pabrėžia kineziterapeutė. Šis požiūris yra itin svarbus, nes kiekvienas esame skirtingi. Vienam lengviau sekasi įveikti ilgas distancijas, kitas turi polinkį į tam tikras traumas. Ignoruoti šiuos faktorius – tai tarsi statyti namą ant smėlio. Kineziterapeutė akcentuoja, kad svarbu atsižvelgti į tai, kaip žmogaus kūnas reaguoja į krūvį, ar tinkamai atliekamas poilsis, ar pakankamai miegama. Tai yra neatsiejama pasiruošimo dalis, kuri dažnai yra pamirštama skubant pasiekti rezultatą. Dažniausios klaidos ir jų pasekmės Viena iš pagrindinių klaidų, kurią pastebi specialistė, yra per didelis pasitikėjimas bendrais treniruočių planais . Žinoma, tokie planai gali būti gera atspirties taškas, tačiau jie neturėtų būti aklai sekami. Kiekvienas organizmas yra unikalus ir reikalauja individualaus požiūrio. „Žmogus perskaito planą ir bando jį atkartoti, nepaisydamas savo kūno siunčiamų signalų. Jei jaučiasi nuovargis, skausmas, tai yra ženklai, kuriuos reikia išgirsti, o ne ignoruoti,“ – pataria D. Motiejūnaitė. Kita svarbi problema – ankstesnių traumų ignoravimas . Jei anksčiau teko susidurti su traumomis, ypač kojų ar nugaros srityje, jos gali atsinaujinti ar net pablogėti intensyviai ruošiantis maratonui. D. Motiejūnaitė pabrėžia, kad prieš pradedant intensyvų pasiruošimą, būtina pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertintų rizikas ir, esant reikalui, skirtų reabilitacijos pratimus. „Ankstesnių traumų ignoravimas gali lemti ne tik ilgalaikius skausmus, bet ir visiškai sustabdyti pasiruošimą,“ – perspėja ji. Ne mažiau svarbus aspektas – nepakankamas poilsis ir miegas . Intensyvios treniruotės reikalauja laiko, kurio metu kūnas atsistato ir stiprėja. Jei poilsiui ir miegui skiriama nepakankamai dėmesio, organizmas pervargsta, padidėja traumų rizika ir sumažėja efektyvumas. „Miego kokybė ir trukmė yra tiesiogiai susijusi su fiziniu pajėgumu ir atsigavimu. Per mažai miegantys bėgikai rizikuoja ne tik nesugebėti ištverti ilgos distancijos, bet ir susirgti,“ – aiškina kineziterapeutė. Taip pat verta paminėti darbo ir treniruočių režimo nesuderinamumą . Kai kurie žmonės dirba sunkų fizinį darbą, kiti – sėdimą darbą, bet turi įtemptą darbo grafiką. Visa tai turi įtakos bendram organizmo krūviui ir atsigavimo galimybėms. D. Motiejūnaitė pataria atidžiai įvertinti savo kasdienybę ir įtraukti treniruotes taip, kad jos netaptų papildomu stresu organizmui. „Didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus pradeda ruoštis pagal bendrą internete rastą planą, tačiau neįvertina savo fizinio pasirengimo, ankstesnių traumų, darbo režimo, miego ir kūno gebėjimo atlaikyti didėjantį krūvį.“ – Deimantė Motiejūnaitė, „Hila“ kineziterapeutė Sėkmės paslaptis: individualus požiūris ir profesionali pagalba Kaip tuomet išvengti šių klaidų ir sėkmingai pasiekti maratono finišą? Atsakymas slypi individualiame požiūryje . Kiekvienas bėgikas turėtų pradėti nuo savęs – išklausyti savo kūną, atsižvelgti į jo poreikius ir galimybes. „Svarbu suprasti, kad kiekvienas organizmas yra skirtingas ir reaguoja į krūvį individualiai. Tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam,“ – teigia D. Motiejūnaitė. Neretai ilgų distancijų bėgikai, norėdami pasiekti geriausių rezultatų, kreipiasi pagalbos į specialistus. Kineziterapeutai, sporto treneriai, fizioterapeutai gali padėti sudaryti individualų treniruočių planą, atsižvelgiant į asmens fizinę būklę, ankstesnes traumas ir tikslus. Jie taip pat gali patarti, kaip tinkamai atlikti pratimus, kaip pasirinkti tinkamą avalynę ir aprangą, kaip maitintis ir kokio poilsio reikia. Maratonas yra didelis iššūkis, bet su tinkamu pasiruošimu ir protingu požiūriu jis gali tapti įsimintina ir sėkminga patirtimi. D. Motiejūnaitė ragina visus bėgikus būti atidžius savo kūnui, nebijoti klausti profesionalų pagalbos ir mėgautis kiekvienu žingsniu ilgoje kelionėje. Juk svarbiausia – ne tik finišas, bet ir pats kelias iki jo.