„Maestro“ sugrįžta: Pirlo perima Italijos rinktinės vairą – ar tai nauja „Azzurri“ era?
Legendinis Andrea Pirlo, visų laikų futbolo genijus, sutiko vesti Italijos rinktinę. Ilgalaikis kontraktas iki 2030 m. žada naują strategiją ir galbūt grąžina m
Prisiminkime tą akimirką. Futbolo aikštė alsuoja įtampa, kamuolys skrieja ore, o tarp žaidėjų – elegancija, kuria galėtų pasigirti nebent baleto primarijus. Tai – Andrea Pirlo. Tas pats Andrea Pirlo, kurio žvilgsnis aikštėje buvo toks pat ramesnis ir aštresnis nei bet kurio kito. Ir štai dabar, po metų pertraukos, jis vėl grįžta į didžiąją sceną, bet ne kaip žaidėjas, o kaip strategas. Taip, gerbiamieji, italai vėl pasikvietė savo „Maestro“ – Andrea Pirlo sutiko tapti naujuoju Italijos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiuoju treneriu. Strategijos šachmatai: kodėl Pirlo? Ši žinia, pasirodžiusi penktadienį ir paskelbta gerai žinomo futbolo žurnalisto Fabrizio Romano, sukėlė tikrą audrą tarp futbolo entuziastų. Ir tai visai ne atsitiktinai. Pirlo – tai ne šiaip buvęs žaidėjas. Jis – legenda. Jo aikštėje atlikti perdavimai buvo magiški, jo vizija – nepralenkiama, o jo gebėjimas diktuoti žaidimo tempą – unikalus. Dabar tas pats intelektas ir tas pats futbolo supratimas bus nukreiptas į nacionalinės komandos vairą. Tai ne tik trenerio paskyrimas, tai – pasitikėjimo ženklas, viltis sugrąžinti tai, kas „Azzurri“ buvo prarasta. Svarbu suprasti, kad šis sprendimas nėra impulsyvus. Pasak informuotų šaltinių, Andrea Pirlo su Italijos futbolo federacija pasiekė žodinį susitarimą , kuris numato ilgalaikę perspektyvą. Kalbama apie sutartį iki 2030-ųjų metų . Tai rodo rimtus federalacijos planus ir pasitikėjimą jaunąja, nors ir patyrusia, strategine jėga. Oficialus patvirtinimas ir visos detalės turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis, tačiau pats faktas, kad Pirlo sutiko, jau yra didžiulis signalas visam futbolo pasauliui. Iš aikštės į trenerio postą: ne naujiena, bet su iššūkiais Andrea Pirlo nėra visiškai naujokas trenerio amplua. Jis jau yra vadovavęs jaunimo komandoms, o vėliau ir vienam iš Italijos grandų – Turino „Juventus“. Tiesa, jo, kaip klubinio trenerio, kelionė nebuvo tokia sklandi, kokios tikėtasi. „Juventus“ su juo ant suolo neparodė tokio dominavimo, kokio tikėjosi klubo sirgaliai ir vadovybė, tačiau svarbu nepamiršti konteksto. Tai buvo jo pirmoji patirtis su itin aukšto lygio komanda, kurioje spaudimas yra milžiniškas. Tačiau Italijos rinktinė – tai visai kita istorija. Čia spaudimas yra kitoks, bet ne mažesnis. Tai – šalies garbė, tautos viltys. Pirlo, kaip buvęs rinktinės žaidėjas, puikiai supranta šį spaudimą ir atsakomybę. Jo gebėjimas išlikti ramiam ir apgalvotam aikštėje dabar bus itin svarbus komandos viduje. Jam teks ne tik taktiniai sprendimai, bet ir psichologinis darbas su žaidėjais, kurių daugelis jį tikriausiai gerbė ir vis dar gerbia kaip žaidėją. Vienas iš svarbiausių Pirlo sprendimų bus jo trenerių štabo formavimas. Jau dabar skelbiama, kad jis pasikvies dirbti kartu Roberto Baronio . Tai rodo, kad Pirlo siekia suburti komandą, kurioje būtų tiek patyrusių, tiek ir naujų veidų, galinčių padėti jam įgyvendinti savo viziją. Baronio patirtis ir žinios gali tapti puikiu papildymu prie Pirlo strateginio mąstymo. Ką tai reiškia Italijos futbolui? Paskyrimas Andrea Pirlo vyriausiuoju Italijos rinktinės treneriu yra kur kas daugiau nei tik vieno stratego pakeitimas. Tai – galimybė atnaujinti rinktinės veidą, įnešti naujų idėjų ir galbūt sugrąžinti tą „la Dolce Vita“ jausmą, kuris kadaise lydėjo Italijos futbolo triumfus. Po nesėkmių atrankoje į pasaulio čempionatus, Italijos futbolas išgyvena savotišką krizę, nors ir su pergalės skoniu Europos čempionate. Naujas treneris su nauja energija ir vizija gali būti būtent tai, ko dabar labiausiai reikia „Squadra Azzurra“. Pirlo žaidimo stilius aikštėje buvo grindžiamas kontrole, apgalvotais perdavimais ir strateginiu mąstymu. Tikėtina, kad jis bandys šias vertybes perkelti ir į savo treniruojamą komandą. Tai gali reikšti didesnį dėmesį kamuolio kontrolei, greitiems ir tiksliems išpuoliams bei gebėjimui prisitaikyti prie skirtingų varžovų. Jo, kaip žaidėjo, gebėjimas matyti aikštę ir priimti greitus, teisingus sprendimus, dabar bus jo, kaip trenerio, pagrindinis įrankis. Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuo Pirlo pasižymėjo kaip žaidėjas, buvo jo gebėjimas žaisti po dideliu spaudimu ir išlikti ramiam. Ši savybė jam tikrai pravers ir kaip treneriui, ypač dirbant su nacionaline komanda, kurioje kiekvienos rungtynės turi didelę įtaką. Galima tik spėlioti, kokią sudėtį jis pasirinks ir kokias taktikos schemas naudos, tačiau neabejotinai bus įdomu stebėti, kaip Pirlo interpretuos ir pritaikys savo futbolo filosofiją Italijos rinktinėje. Svarbu, kad jis turės laiko ir federacijos palaikymą, o tai yra labai svarbu ilgalaikiams projektams. Galbūt tai bus nauja „Azzurri“ era, kurioje vėl dominuos elegancija, strateginis mąstymas ir nepalaužiamas noras laimėti. Pirlo sugrįžimas – tai ne tik futbolo žinia, tai – istorija. Istorija apie legendą, grįžtančią ten, kur jos vieta – vesti savo šalies garbę atstovaujančią komandą. Galime tik palinkėti sėkmės Andrea Pirlo ir visai Italijos rinktinei. Futbolo pasaulis nekantriai lauks, ką jis parodys su „Squadra Azzurra“. Faktai trumpai: Andrea Pirlo sutiko tapti Italijos rinktinės vyriausiuoju treneriu. Susitarimas pasiektas su Italijos futbolo federacija. Kontraktas numatytas iki 2030-ųjų metų. Pirlo į trenerių štabą pasikvies Roberto Baronio. Žinia paskelbta Fabrizio Romano penktadienį. „Tai yra garbė ir didelė atsakomybė. Tikiuosi, kad kartu su komanda galėsime pasiekti puikių rezultatų ir sugrąžinti Italijos futbolui jo buvusią šlovę.“ – Andrea Pirlo (spėjama citata, atspindinti jo požiūrį)