Lietuviški Futbolo Metai: Ar „FutbolasLT“ išversta viską, ką matė?
Pergalė prieš Lichtenšteiną atžvilgiu puiki, bet po Surinamo „supratimo“ tikrai trūksta pagrįstumo. Kur yra ta gražus, stabilus lietuviškas futbolas?
Kaip gausi apibūdinti šiuos lietuvių futbolo metus? Ar yra vienas žodis, kuris apjungtų ir pergalę prieš Lichtenšteiną, ir šiek tiek „paprastą“ pergalę prie rinktinės vairo? Jei turėčiau vieną frazę, tai būtų: „Perkūčiamas, bet nepažymėtas“. Šiuolaikinė sporto žurnalistika, ypač kai kalbama apie nacionalinę rinktinę, nėra vien tik rezultatų sąrašas. Tai istorija, tai emocija, tai ilgesys po idealiam, „akiai gražiu“ žaidime. Ir šiuo metu, kaip rodo įvairūs žinutės šaltiniai, mūsų rinktinė stovi didelių klausimų skraistoje. „FutbolasLT“ – Išmanusis apibendrinimas Įžvelkę į išsiųstą „FutbolasLT“ repertoaras, įvardinti vedėjai – Aurimas Budraitis, Evaldas Gelumbauskas ir Karolis Tretjakas – neįmanoma išeiti be kritikos. Kuo daugiau keliamas klausimų apie nacionalinės komandos pagrindinę strategiją, tuo daugiau išsiskiria nuoseklumas. Nes kol viskas užbaigia patikrinimu, reikalaujama ne tik vaizdo įrašų, o gilios analizės, kurią, atvirai, galbūt, trūksta. „Tikėjosi užtikrintesnį, ramesnį ir akiai gražesnį lietuvių žaidimą. Apibendrinę rungtynes, laidos vedėjai atsakė ir į visus dominantį klausimą: ar po nulinių lygiųjų su Surinamu ir po pergalės prieš Lichtenšteiną prie rinktinės vairo…“ Štai yra pagrindinis raudonasis drėgnis, kuris šiuolaikinė sporto žurnalistika turi iššverbti. Kaip galėja atrodyti nacionalinės komandos metai, kai pergalė užtikrina tik šiek tiek žymės, o kitas patikrinimas rodo, kad potencialas dar nepasiektas? Statistika, nors ir minimali, leidžia išsaugoti šiuo pasakymu kritikos jėgį: Pergalė prieš Lichtenšteiną – pagrindinė pasiekiamoji vertė. Rungtynis su Surinamu – pagrindinis kritikos šaltinis. Apibendrinimas – „Niūrūs rinktinės metai“, rodo neapibrėžtą iššūkių jėgį. Ką veikia šiuo įvykiu įspėjęs? Šis įvykis yra svarbus, nes jis neapibrėžia tik sporto rezultatų, bet ir nacionalinio pokyčio. Kai žaidėjas arba komentatorius rodo aiškų neapkritį po pergalės, tai rodo, kad mūsų sporto žiniasklaida neįmano žaisti pagal apribojimus. Tai reikalauja empatijos, bet ir akmenų. Žiedaėjus, kaip minėjo vedėjai, turėtų būti ne tik „paprastai“ patikrinimas, bet ir pasakojimas, kas yra *visų* galimiausias. Nacionalinė futbolo rinktinė yra vienas iš pagrindinių istorinių kontekstų, kurį lietuvis atsimena. Pergalė prieš Lichtenšteiną yra žemė, kurią reikia išnaudoti, o ne tik nušaukti. Galbūt, kol žinutės pranešimas pasiekė TV3 Sportas, mūsų sporto komentatoriams reikia apibendrinti ne tik, kas vyko, bet ir to, *ką* turėtume pavykdyti geriau, kad ta „gražvumas“ pasikeituotų į „gražį“. Trumpai tariant: šiuo įvykiu skaitytojas turi prisiminėti, kad futbolo žiniasklaida turi būti iššūkvis – ne tik pergalės, ne tik nu nederimas. Tai turi būti apibendrinimas, kuris reikalauja daugiau nei kelios valandas laidos. Tai reikalauja visos didžiujaus galimybės.