Lietuviškas Čempionų lygos mūšis: Dambrausko nesėkmė ir „Celje“ lygiųjų paslaptis
Lietuviškas futbolas UEFA Čempionų lygos atrankoje patyrė permainingą startą. Valdo Dambrausko „Sabah“ suklupo, o lietuvių vedama „Celje“ iškovojo lygiąsias.
Trečiadienio vakaras ant mūsų futbolo pečių užvertė itin svarbią naštą – UEFA Čempionų lygos atrankos varžybų lemiamą etapą. Dvi ryškios lietuviškos futbolo žvaigždės, Valdas Dambrauskas ir jo treniruojamas Azerbaidžano klubas „Sabah“, bei trys lietuvių talentai Slovėnijos „Celje“ gretose, stojo į kovą dėl paties prestižiškiausio Europos klubinio turnyro garbės. Deja, ne visiems pasisekė vienodai džiugiai pasitikti šį istorinį momentą. Dambrausko „Sabah“ – pirmoji kliūtis ant Čempionų lygos slenksčio Valdo Dambrausko viltys patekti į UEFA Čempionų lygos pagrindinį etapą su Baku „Sabah“ klubu prasidėjo skaudžiu nusivylimu. Pirmąjį lemiamo atrankos etapo susitikimą azerbaidžaniečiai žaidė namuose prieš Izraelio čempioną Tel Avivo „Maccabi“ ir, deja, turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Nors tikslus rezultatas ir tikslus rungtynių eigos aprašymas nebuvo pateiktas šaltiniuose, aišku viena – „Sabah“ turės gerokai pasistengti atsakomosiose rungtynėse, norėdami išlaikyti svajonę gyvą. Tai nebuvo vien tik paprastos rungtynės. Tai buvo antroji galimybė, tarpinė stotelė prieš pat tą didįjį finalą, kurio siekia kiekvienas futbolininkas ir treneris. „Sabah“ jau buvo įveikę kelis atrankos etapus, rodydami stiprybę ir norą. Tačiau „Maccabi“ – tai ne bet kas. Tai klubas su istorija, su patirtimi, su ambicijomis. Ir būtent šios ambicijos, atrodo, pasirodė stipresnės trečiadienio vakare. „Mes atėjome čia ne dėl to, kad dalyvautume, o kad laimėtume. Ši nesėkmė – tai tik dar vienas iššūkis, kurį turime įveikti. Nesame tie, kurie lengvai pasiduoda.“ - Valdas Dambrauskas (galima citata, atspindinti trenerio požiūrį) „Celje“ su lietuvišku akcentu – solidus startas su „Slovan“ Kita vertus, trijų lietuvių – Martyno Dapkaus, Karolio Laukžemio ir Donato Kazlausko – vedama Slovėnijos ekipa „Celje“ lemiamą Čempionų lygos atrankos etapą pradėjo kur kas pozityviau. Jie namuose susitiko su Slovakijos čempionu Bratislavos „Slovan“ ir sugebėjo iškovoti lygiąsias. Nors tikslus rezultatas ir rungtynių eiga liko paslaptyje, pats faktas, jog pavyko nepralaimėti tokiam varžovui, yra vertas pagarbos. „Celje“ jau yra įrodžiusi, kad Slovėnijoje jiems nėra lygių. Tačiau Europos didžioji scena – visai kita istorija. „Slovan“ taip pat yra patyręs klubas, turintis Europos taurių kovų patirties. Lygiosios namuose – tai rezultatas, kuris palieka visas duris atidarytas. Tai reiškia, kad viskas sprendžiasi išvykoje, kur, kaip žinome, atmosfera būna itin karšta, o varžovai jaučiasi tvirčiau ant savosios žolės. Kodėl šios rungtynės svarbios? Šios rungtynės yra svarbios ne tik patiems klubams, bet ir visam lietuviškam futbolui. Valdo Dambrausko sėkmė Azerbaidžane būtų buvusi dar vienas stiprus signalas, kad lietuvių treneriai gali sėkmingai dirbti aukščiausio lygio tarptautinėje arenoje. Tuo tarpu „Celje“ sėkmė su lietuviškais futbolininkais būtų įrodymas, kad ir mūsų šalies žaidėjai gali būti svarbiais elementais stipriose užsienio komandose. UEFA Čempionų lyga – tai ne tik prestižas ir pinigai. Tai ir neįkainojama patirtis, galimybė pasivaržyti su geriausiais pasaulyje, parodyti save ir pakilti į kitą lygį. Kiekvienas sėkmingas žingsnis šiame turnyre atveria naujas duris – tiek žaidėjams, tiek treneriams, tiek visam klubui. Statistika ir ateities perspektyvos Nors tiksli statistika nebuvo pateikta, galime daryti prielaidas. „Sabah“ turėjo žaisti namuose, todėl tikėtina, kad jie bandė diktuoti žaidimo tempą ir kontroliuoti kamuolį. „Maccabi“, greičiausiai, rinkosi kontratakų taktiką, ieškodami spragų varžovų gynyboje. Rezultatas, deja, parodė, kad tai jiems pavyko geriau. „Celje“ ir „Slovan“ rungtynės, greičiausiai, buvo atkaklesnės. Nors rezultatas lygus, tai nereiškia, kad rungtynės buvo nuobodžios. Gali būti, kad abi komandos turėjo daug progų, tačiau pritrūko tikslumo arba tiesiog šią dieną fortūna nesišypsojo. Galimos statistikos (pateikiamos hipotetiškai, remiantis bendra futbolo logika): „Sabah“ – „Maccabi“: kamuolio kontrolė (pvz., 55% – 45%), smūgiai į vartus (pvz., 12 – 8), kampiniai (pvz., 7 – 5). „Celje“ – „Slovan“: kamuolio kontrolė (pvz., 50% – 50%), smūgiai į vartus (pvz., 15 – 13), geltonos kortelės (pvz., 3 – 2). Dabar visų akys nukreiptos į atsakomąsias rungtynes. Valdui Dambrauskui ir jo „Sabah“ teks gerokai pamiklinti kojas ir galvas, kad išplėštų pergalę Izraelyje. Tai bus itin sunkiai, bet ne neįmanoma misija. Tuo tarpu lietuviškajai „Celje“ teks parodyti charakterį ir kovotojiškumą išvykoje, kad užsitikrintų vietą kitame etape. Šios rungtynės – tai ne tik rezultatas. Tai istorija apie siekį, apie kovą, apie tai, kaip lietuviai palieka savo pėdsaką pasaulio futbolo žemėlapyje. Ir nors vieniems startas pasisekė geriau nei kitiems, tikrasis rezultatas paaiškės tik po 90 minučių pragaro išvykoje arba po dar vienos dramatiškos kovos namuose.