Korobovas vėl ant Europos pakylos: sidabras – tikras, bet auksas – visai šalia!
Vadimui Korobovui Kretoje vėl pasisekė pasiekti Europos čempionato prizininkų pakylą. Šįkart – sidabro medalio. Rumunas vos 0.126 sekundės aplenkė lietuvį, kuri
Saulei ritinėjantis virš Kretos salos horizonto, irklentės aistruolių širdys plakė vienu ritmu. Tiksliau, vienu ritmu plakti galėjo, jei ne tie keli dešimtadaliai sekundės, skyrę Vadimą Korobovą nuo paties Europos čempiono titulo. Dar kartą. Ir vėl tas pats jausmas – saldžiarūgštis. Sidabras. Vėl sidabras. Bet koks gražus, koks vertingas, ir koks arti aukso buvęs! Lenktynės su vėju ir laiku Finale, kuris vyko Graikijos vandenyse, Vadimas Korobovas startavo tiesiog fantastiškai. Nuo pat pirmųjų metrų jis diktavo tempą, rodė visiems, kas čia šeimininkas. Pirmoji distancijos dalis – jo. Atrodė, kad šįkart niekas nesustabdys. Bet sportas – tai ne tik jėga ir technika, bet ir nenuspėjama lemtis, ir varžovo menkas pasigailėjimas. Finišo link, kaip koks vėjas, praskriejo rumunas Matei Barbu . Vos akimirką – ir jis jau buvo priekyje. Tuos kelis metrus, tą vieną dešimtąją sekundės dalį, kurių taip trūko iki aukso. „Tai buvo nuostabi kova, tikrai. Jaučiausi stiprus, buvau pasiruošęs, bet tas rumunas tiesiog fantastiškai finišavo. Darbas dar nebaigtas, kitą kartą būsiu dar geresnis,“ – galimai sakytų aštriais žodžiais apibūdinęs savo jausmus pats Vadimas, jei būtų atsidūręs mūsų akivaizdoje. Jo veide, nors ir švytinčiame nuo medalio, matytumėte tą neišsakytą troškimą siekti daugiau. Galutinis rezultatas – Matei Barbu laimėjo laiką – 21.915 sekundės . Vadimas Korobovas nuo jo atsiliko vos 0.126 sekundės , finišuodamas per 22.041 sekundės . Bronzos medalis atiteko ispanui Manueliui Hoyuelai Rojasui , kuriam prireikė 22.688 sekundės . Skirtumas tarp pirmos ir antros vietos – minimalus, parodantis, kokia aukšto lygio buvo ši kova. Istorija kartojasi – ar tai ženklas? Tai ne pirmas kartas, kai Vadimas Korobovas lipa ant Europos čempionato prizininkų pakylos. Antrą kartą iš eilės jis iškovoja sidabro medalį. Tai rodo ne tik jo nuolatinę formą, bet ir tai, kad jis yra vienas stipriausių irklentininkų Europoje. Kiekvienas toks pasiekimas – tai nauja istorijos dalis, kurioje lietuviškas sportas skamba vis garsiau. Atrodytų, kad Kreta tapo jo talismanu, vieta, kur jis visada būna arti garbės. Šie metai irklentės sportui Lietuvoje yra ypatingi. Turime atletą, kuris nuolat konkuruoja su stipriausiais pasaulio ir Europos atstovais. Tai įkvepia ne tik jaunus sportininkus, bet ir visus, kurie tikėjo ir tiki lietuvišku sportu. Kiekvienas sidabras – tai ne pralaimėjimas, o dar viena motyvacija siekti aukščiausio tikslo. Tai patvirtinimas, kad sunkus darbas, atsidavimas ir nuolatinis tobulėjimas duoda vaisius. Kas slypi už skaičių? Nors šaltiniai pateikia tik finalo rezultatus, svarbu suprasti, kad kelias iki medalio yra ilgas ir sunkus. Tai reiškia: Nuolatinės treniruotės: Daugybė valandų vandenyje, ištvermės ir jėgos lavinimas. Psichologinis pasirengimas: Gebėjimas susikaupti, valdyti stresą ir kovoti iki paskutinės akimirkos. Varžybų patirtis: Dalyvavimas įvairiose tarptautinėse regatose, siekiant įgyti neįkainojamos patirties. Komandos darbas: Treneriai, masažuotojai, šeima – visi prisideda prie sportininko sėkmės. Vakaruose, kur saulė leidžiasi ir vanduo tampa veidrodžiu, neabejotinai vyko ne tik fizinė, bet ir psichologinė kova. Vadimas, kaip ir kiekvienas aukšto lygio sportininkas, žinojo, kad viskas priklausys nuo tų kelių minučių. Ir jis tai padarė. Antrą kartą iš eilės. Kodėl tai svarbu? Šis Vadimo Korobovo pasiekimas svarbus ne tik jam pačiam, bet ir visai Lietuvos sporto bendruomenei. Tai dar vienas įrodymas, kad lietuviai gali konkuruoti su stipriausiais pasaulyje ir siekti aukščiausių tikslų. Sidabro medalio Europos čempionate vertė yra milžiniška – tai ne tik apdovanojimas, bet ir pasaulinis pripažinimas, atveriantis naujas galimybes ir skatinantis tolesnį sporto vystymąsi šalyje. Be to, tai puiki reklama irklentės sportui Lietuvoje, galinti pritraukti daugiau jaunimo į šią dinamišką ir gražią sporto šaką. Tai ne tik skaičiai ir laikai. Tai istorija apie atkaklumą, talentą ir neišsenkančią valią. Vadimas Korobovas vėl rašo savo legendą, ir mes su nekantrumu laukiame, kokia bus jos tęsinys. Galbūt kitą kartą aukso spalva nušvis ne tik saulė virš Kretos, bet ir jo medalis? Mes tikime!