Ką bėga per englės ekrano užgląžį? Kaip EFL atversta „Valdymo karą“
Britanijos futbolas vėl įsiveržė į skandalo centros. Nuo žemės plėšimo iki socialinės medijos nuostabų – kūno apibrėžimas išsijauko. Kaip šiuolaikinis klubas tu
Katiškimą, o tiksliau, dramą, iškeliame ne tik pagrindinis laukas. Dabar, kai mes, lietuviai, žiūrimėme į „EFL“ (English Football League) rinktinę, mes matome ne tik variklių patarnavimą, bet ir visą šiuolaikinės sporto struktūros spindulį. Ir šiuolaikinė struktūra, panašu į išsvaikuojamą namų salonį, yra šiek tiek iššokusi iš galimo apibrėžimo. Jeigu kasdien reikia patraukti dėmesį į tai, kaip klubai išsiveržė į socialinės medijos nuostabų, ar kaip vadovai yra kritikuojami išoriniuje kontekste, tai tai rodo, kad viskas, ką mes pranešome, yra daugiau nei tik sportas. Tai – vadovavimas, reputacija, ir kaip gali išlikti profesionalumas, kai „brandas“ tampa didesnis nei pats klubas. Galvų užgląžis: Kaip „State of the Game“ perkeičia klubų žymėjimą „State of the Game“ – tai ne tik išvestis frazė. Tai visam klubo eksistencijos aprašymas. Ir šiuo kontekstu britanių klubų vadovai negali išvykti, nepaisant to, ar jie žaidžia didelėje ar mažėje arenoje. Pavyzdžiui, Walsall klubo vadovas Leigh Pomlett buvo priverstas atsakyti į šią kritikos dalį, keliauja į puolę, bet ir apibrėžiant paties klubų žymę. Šiuolaikinio klubo vadovas turi būti ne tik strategas, bet ir kritikos menageris. Žinoma, kad nepaprasta išlaikyti klubų įvaizdį, kai išorinis pasaulis, kritikos užgirdžiuojantis pranešimas, neustojant kyla. Štai kas iškyla šiuolaikinės vadovavimas apribojimų sąraše: Kritikos intensyvumas: Oficialūs pranešimai apie klubų valdymą ir eksistenciją. Nuolatinis spaudimas: Reikalavimas patvirtinti klubų „sveiką“ išoriniems auditorius. Atsakomybė: Klubai turi parodyti, kad suprato, kas yra profesionalumas, o kas – vien drama. Socialinės medijos: Kur ribojasi klubo žymė? Jei „State of the Game“ apribėžė klubų valdymą, tai EFL (English Football League) apribėžė jų elgesį. Kaip galėjęs klubas išlaikyti įvaizdį, jei jo vadovai ir darbuotojai neįsivaisuoja kurios nors vietoje, paliekdami socialinės medijos sritį? EFL įspėja savo nariaus klubus dėl jų postų panaudojimo, o tai yra gresis, kuris vėliau gali užbaigti karjerą ar tarnavimą. Šis dalykas mums, lietuviams, atrodo labai paprastas, bet išreiškia didelę iššūkių lygį. Sportas grįžta į etiketinę kodrą. Nėra vaizdo įrašų, kurie išsaugoti „paprastais“ postais. Štai kas galime išmokti: Rekomunikacija yra taip pat strategija. „Šiuolaikinis sporto pasaulis įsivirtė į žiniaskaitinę sritį, kur kiekvienas žodis, kiekvienas pavojus, gali būti interpretuotas kaip strateginis iššūkis. Klubams reikia grįžti į paties tikslus, o ne į žurnalistų skaitmeninius viršutinius langelius.“ — Analizuojant EFL vadovavimą ir socialinių medijų reikalavimus Išvada: Profesionalumas iš nepasiekiamo Tai, ką mes matome, yra ne tik sportinis, bet ir sociologinis įvykis. Kaip įsiveržti tarp kritikos (State of the Game) ir vadovavimo reikalavimų (Social Media Warnings)? Atsakymas yravienas: grįžti į pagrindines principus. Sportas turi būti ne tik emocija, bet ir apribojimas. Vilnius, Kaunas, ir visos mūsų Lietuvos virtuoštės, žinamos, kad tylus patarimas dažnai yra geresnis už išvaizduojamą skandalo apibrėžimą. Nepaisar ar tai yra stadionas, ar ekrano užgląžis, profesionalumas visada bus geriausias, ir patikrinamas ne tik pergalėmis, o ir atsakomybė juos išlaikyti.