Ispanų krepšinio viltys gesinamos Portugalijos: "Trūksta skraidymo valandų"
Ispanijos rinktinė patyrė netikėtą pralaimėjimą FIBA Pasaulio taurės atrankoje prieš Portugaliją. Tuo tarpu WNBA lietuvių L.Juškaitės komanda tęsia sunkų sezoną
Vakar diena krepšinio pasaulyje buvo kupina netikėtumų ir, pripažinkime, šiek tiek skausmo – ypač tiems, kurie tikėjosi tvirtesnio Ispanijos rinktinės pasirodymo FIBA Pasaulio taurės atrankos languose. Taip, kalbu apie tą akistatą su Portugalija, kuri, regis, buvo nuspalvinta ne vien ispanų raudona, bet ir šaltu portugališku vėju. Ir ne, tai nebuvo tas atvejis, kai stipriausi žaidėjai ilsisi – tai buvo tikras, atviras ir, kai kam, šokiruojantis pralaimėjimas. Rungtynių eiga ir skaudus smūgis Ispanijai Nors šaltiniai neleidžia mums pasinerti į kiekvieną minutę vykusį dramatišką mūšį, tačiau rezultatas ir trenerio žodžiai kalba patys už save. Ispanijos rinktinė, turinti tokią turtingą krepšinio istoriją ir pasaulinio lygio žaidėjus, susidūrė su rimta kliūtimi Portugalijos komandos asmenyje. Tai nebuvo tas įprastas scenarijus, kurį mes, žurnalistai, mėgstame aprašinėti – dominavimas nuo pirmos minutės ir užtikrinta pergalė. Šįkart viskas buvo kitaip. "Na, ką galiu pasakyti? Šiandien mums tiesiog trūko to lėktuvo pakilimo – tų vadinamųjų "skraidymo valandų", – po rungtynių su Portugalija su karčia šypsena veide konstatavo vyriausiasis Ispanijos rinktinės treneris Chus Mateo. – Bet mes jas įgysime. Po truputį, po truputį, bet įgysime." Jo žodžiuose girdėjosi ir nusivylimas, ir tam tikra viltis, jog tai tėra laikinas etapas. Kas slypi už "skraidymo valandų"? Ši Chus Mateo frazė – "Nos faltan horas de vuelo y las cogeremos poco a poco" – tapo tikru šios akistatos simboliu. Ką gi reiškia šios paslaptingos "skraidymo valandos" krepšinio kontekste? Tai ne tik fizinis nuovargis ar žaidimo ritmo trūkumas. Tai, pirmiausia, susižaidimo, komandinės chemijos, gebėjimo greitai priimti sprendimus ir adaptuotis prie varžovo bei rungtynių eigos trūkumas. Kai komanda neturi pakankamai laiko kartu praleisti aikštelėje, kai sudėtis nuolat keičiasi, kai nėra galimybės sužaisti daugybės kontrolinių rungtynių – tuomet ir atsiranda tas "skraidymo valandų" deficitas. Tai lyg pilotas, kuris turi daug teorinių žinių, bet mažai praktikos – kol neatsidurs ore ir neįveiks visų situacijų, tol tikrų įgūdžių neįgysi. Ispanams dabar tenka ta pati pamoka, tik ant krepšinio parketo. Laura Juškaitė ir WNBA realybė Kol Ispanijos rinktinė bando "įgyti skraidymo valandų", mūsų tautietė Laura Juškaitė ir jos Toronto "Tempo" komanda patiria dar vieną skaudų pralaimėjimą Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (WNBA). Nors Laura demonstruoja ryžtingą žaidimą ir yra arti dvigubo dublio, jos komanda, deja, kol kas atrodo kaip laivas, kurį nuolat veja audros. "Tempo" 73:93 nusileido Las Vegas "Aces", ir tai jau yra 28-asis pralaimėjimas per 39 sužaistas rungtynes. Sezono rezultatas 11 pergalių ir 28 pralaimėjimai – skaičiai, kurie kalba patys už save. Tai nėra lengvas sezonas. Tai sezonas, kuriame kiekviena pergalė yra aukso vertės, o kiekvienas pralaimėjimas – dar vienas laiptelis žemyn. Statistika – šalta tiesa Žvelgiant į skaičius, tampa aišku, kodėl rezultatai yra tokie, kokie yra. Nors konkrečios statistikos iš Ispanijos rungtynių su Portugalija nėra pateikiamos, galime tik spėti, kad trūko efektyvumo lemiamais momentais, galbūt nesėkmingi metimai ar klaidos, kurios ir nulėmė nepalankų rezultatą. Tuo tarpu L.Juškaitės komandos statistika yra gana atspindinti bendrą situaciją: Toronto "Tempo" sezono rezultatas: 11 pergalių, 28 pralaimėjimai. Prieš Las Vegas "Aces" įmesti taškai: 73. Priešininkų įmesti taškai: 93. Laura Juškaitė buvo arti dvigubo dublio – tai rodo jos individualų indėlį, tačiau nepakankamą, kad komanda laimėtų. Kodėl šie įvykiai svarbūs? Nors tai du skirtingi įvykiai – vienas nacionalinės rinktinės, kitas profesionalios moterų lygos – juos abu jungia vienas svarbus faktorius: krepšinio realybė. Ispanijos pralaimėjimas Portugalijai yra puiki iliustracija, kad krepšinyje nėra lengvų varžovų. Kiekviena komanda, kiekvienas žaidėjas siekia tobulėti, ir net tos, kurios anksčiau nebuvo laikomos favoritėmis, gali pateikti staigmenų. Tai primena mums, kad sporte svarbiausia yra nuolatinis darbas, pasiruošimas ir gebėjimas prisitaikyti. O ką tai reiškia mums, lietuviams? Tai reiškia, kad mes turime didžiuotis mūsų tautiečių pasiekimais, net ir tada, kai komandai nesiseka. Lauros Juškaitės kova WNBA, jos pastangos būti arti dvigubo dublio, yra didelis postūmis asmeniniame jos karjeros kelyje. Tai rodo, kad ji nenuleidžia rankų, ir tai yra vertinga pamoka mums visiems. Šie įvykiai, nors ir skirtingi, parodo, jog krepšinyje, kaip ir gyvenime, kartais tenka patirti ir pralaimėjimų, ir skaudžių akimirkų. Svarbiausia – nepasiduoti, mokytis iš klaidų ir, kaip sakė Chus Mateo, "įgyti tų skraidymo valandų". O mes, sirgaliai, palaikykime savo komandas ir žaidėjus, nepriklausomai nuo rezultatų. Nes būtent tokiose situacijose ir parodomas tikrasis komandinio darbo ir individualios kovos grožis.