Gyvybės ir mirties kova: Lietuvos rinktinė pasiekė „bent kažką“
Nors pergalė prieš Bosniją ir Hercegoviną atrankoje į Pasaulio taurę suteikė vilties, Marekas Blaževičius pripažįsta – situacija išlieka sudėtinga. "Esame gyvi,
Šaltis tvyrojo salėje, nors lauke spaudė rudeniška dargana. Bet tai nebuvo tas šaltis, kuris verčia traukti šalikus. Tai buvo tas šaltis, kuris spaudžia krūtinę, kai matai, jog kiekviena klaida, kiekvienas prarastas kamuolys gali nulemti visko baigtį. Lietuvos krepšinio rinktinė, beviltiškai ieškanti šviesos tunelio gale, pagaliau išplėšė gyvybiškai svarbią pergalę Pasaulio taurės atrankoje. Namų aikštelėje, prieš akis tūkstančiams aistruolių, buvo palaužta Bosnijos ir Hercegovinos komanda. Rezultatas? Pergalė, kuri suteikė bent šiokią tokią paguodą, bet ne visišką ramybę. Nes, kaip taikliai pastebėjo vienas iš rinktinės lyderių, Marekas Blaževičius, „esame gyvi, bent kažkas“. Gyvybės ir mirties rungtynės salėje Ši pergalė nebuvo lengva. Tai buvo nervų karas, kuriame kiekvienas taškas, kiekvienas gynybinis veiksmas buvo vertas aukso. Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė atvyko ne šiaip sau – jie turėjo savo ambicijų ir planų, ir Lietuvos komanda turėjo pademonstruoti viską, ką gali, kad šias ambicijas sutriuškintų. Rungtynių eiga buvo kupina dramos, atsakymų ieškojimo ir momentų, kai atrodė, jog viskas gali pasisukti netinkama linkme. Tačiau galiausiai, susitelkus ir parodžius charakterį, lietuviai iškovojo tai, ko taip ilgai ir kantriai siekė. Po rungtynių, kai emocijos dar nebuvo atslūgusios, Marekas Blaževičius, pelnęs 11 taškų ir atlikęs svarbų darbą po krepšiais, atvirai kalbėjo apie tai, ką reiškia ši pergalė. „Labai faina laimėti,“ – pripažino jis, tačiau tuoj pat pridūrė, kad tai tik vienas žingsnis sudėtingame kelyje. Jo žodžiai atspindi visos komandos jausmus – džiaugsmas dėl pergalės susipina su nerimu dėl ateities. „Labai faina laimėti. Aišku, tendencija nesikeičia – viena pergalė iš dviejų, bet esame gyvi, bent kažkas.“ Šie žodžiai, „esame gyvi, bent kažkas“, tapo tarsi šios pergalės leitmotyvu. Jie atspindi ne tik sudėtingą situaciją atrankos turnyre, bet ir tą vidinį komandos tvirtumą, gebėjimą kovoti iki galo net ir tada, kai viskas atrodo beviltiška. Tai nebuvo triumfas, bet tai buvo reikalinga pergalė, kurią reikia įvertinti. Komandos kelias ir statistikos skaičiai Lietuvos rinktinės kelias Pasaulio taurės atrankoje iki šiol nebuvo lengvas. Nuolatinė kova, ne visada sėkmingi pasirodymai ir spaudimas, kurį jaučia kiekvienas komandos narys, daro savo. Ši pergalė prieš Bosniją ir Hercegoviną turėtų būti suvokiama ne kaip pabaiga, bet kaip naujo etapo pradžia. Tai yra ta kibirkštis, kuri gali uždegti komandą ir parodyti, kad dar ne viskas prarasta. Marekas Blaževičius, kalbėdamas apie situacijos sudėtingumą, neatsitiktinai priminė ir ankstesnius svarbius mačus, pavyzdžiui, su „Mišigano“ komanda. Tai rodo, kad komanda nuolat analizuoja savo žaidimą, ieško priežasčių, kodėl kartais sekasi, kartais ne, ir bando perkelti tas pamokas į naujus iššūkius. Šiuo metu Lietuvos rinktinės kraityje yra 4 pergalės. Tai skaičius, kuris reikalauja dar daugiau pastangų, kad būtų pasiektas galutinis tikslas. Kiekviena pergalė yra svarbi, tačiau tendencija „viena pergalė iš dviejų“ rodo, kad reikia tobulėti ir užtikrinti stabilumą. Lietuvos rinktinės pergalių skaičius atrankoje: 4. Mareko Blaževičiaus pelnyti taškai šiose rungtynėse: 11. Pergalių tendencija: viena pergalė iš dviejų. Kas toliau? Vilties kibirkštis ar tik trumpas atokvėpis? Svarbiausia šios pergalės reikšmė – tai psichologinis postūmis. Kai komanda patiria nuolatinius pralaimėjimus ar sunkiai skinasi pergales, atsiranda abejonės, kritika ir spaudimas. Toks rezultatas kaip šiandien, nors ir nepadaro visko lengva, suteikia vilties, kad komanda gali kovoti ir laimėti. Tai leidžia žaidėjams atsikvėpti ir vėl patikėti savo jėgomis. Ar tai bus lūžis? Sunku pasakyti. Futbolas ir krepšinis dažnai primena amerikietiškus kalnelius – vieną dieną esi viršuje, kitą – apačioje. Tačiau svarbu, kad komanda išlaikytų tą kovos dvasią, tą norą tobulėti ir siekti geriausio rezultato. Pokalbiai per pertraukas, analizuojant praeitus mačus, pavyzdžiui, su „Mišigano“ komanda, rodo, kad trenerių štabas ir žaidėjai ieško sprendimų. Tai yra geras ženklas. Lietuvos krepšinio gerbėjai visuomet tikisi tik geriausio, ir šios pergalės, nors ir nedidelės, suteikia jiems pagrindo tikėti. Dabar svarbiausia – neprarasti to pasiekto impulso. Toliau laukia dar ne vienos svarbios rungtynės, kurios lems galutinį rinktinės likimą Pasaulio taurės atrankoje. Tikiu, kad su tokia dvasia ir dar didesne koncentracija, Lietuvos rinktinė gali pasiekti tai, ko visi taip laukiame. Viskas dar nenuspręsta. Bet svarbiausia – kad liko viltis. Ir kol yra viltis, tol yra ir kova. O lietuviai kovoti moka. Tikėkimės, kad ši pergalė bus pradžia ilgesniam pergalių serijai ir sėkmingai kelionei į Pasaulio taurę.