FIBA šaukia ant ausies: ar Lietuva spės surengti olimpinę svajonę?
Netikėtas Lietuvos krepšinio vadovybės posūkis sukėlė nerimą FIBA. Ar pavyks Lietuvai įrodyti, kad verta patikėti istorinio turnyro rengimą, ir ką apie tai mano
Miuncheno oro uoste, tarp kavos kvapo ir skubinančių keliautojų, sklandė ne tik atostogų nuojauta, bet ir rimta žinia Lietuvos krepšiniui. Darius Gudelis, FIBA Europe valdybos narys, grįžo su karštais žodžiais iš užkulisių, kurie priverčia susimąstyti: ar tikrai esame pasiruošę priimti vieną svarbiausių krepšinio įvykių – olimpinės atrankos turnyrą? Šis renginys – tai ne tik galimybė pamatyti pasaulinio lygio žvaigždes ar pajusti aistrą tribūnose. Tai istorinis šansas Lietuvai dar kartą parodyti savo krepšinio širdį pasauliui, įrodyti, kad esame ne tik aistringi sirgaliai, bet ir pajėgūs organizatoriai. Tačiau pastarojo meto įvykiai Asociacijoje „Lietuvos krepšinis“ (ALK) kelia rimtų klausimų pačiai FIBA. Nerimo debesys virš Miuncheno ir Vilniaus D. Gudelis neslepia, kad tarptautinės organizacijos vadovų veiduose matė nerimą. Staigus krepšinio asociacijos prezidento sprendimas trauktis iš pareigų sukėlė didelį sujudimą. FIBA Europe valdybos narys tiesiai šviesiai pareiškė, kad organizacijai didžiausią rūpestį kelia pasirengimo tempai pačiam svarbiausiam ketverių metų ciklo FIBA renginiui. Kalbama apie olimpinės atrankos turnyrą, kurio organizavimą Lietuva tikisi gauti. „Kas tikrai rūpi FIBA Europe dabar, tai kad mes turim didžiausią keturių metų ciklo FIBA […]“ – tokiais žodžiais D. Gudelis apibūdino situaciją. Tai, kas vyksta mūsų krepšinio administracijoje, atsispindi tarptautiniuose debesyse. Ar galime tikėtis palankaus vėjo, jei patys sau pūsime į veidą? Istorinis kontekstas čia svarbus. Lietuva jau ne kartą įrodė, kad moka rengti didelius krepšinio renginius. Nuo praeities legendų iki šių dienų herojų – mūsų šalis pulsuoja krepšiniu. Tačiau administraciniai nesklandumai gali užtemdyti net ir gražiausias perspektyvas. FIBA siūlo Lietuvai ne tik įspėjimą, bet ir alternatyvą – aktyviai dalyvauti organizuojant šį svarbų turnyrą. Tai tarsi pasiūlymas: „Padėkite mums, ir mes padėsime jums.“ Klausimas, ar sugebėsime tinkamai atsakyti į šį kvietimą. Naujas veidas ALK vairas: ar tai nauja pradžia? Tuo tarpu, kai FIBA svarsto Lietuvos pasirengimą, asociacijoje „Lietuvos krepšinis“ (ALK) taip pat verda gyvenimas. Laikinai šios organizacijos prezidento pareigas einantis Remigijus Milašius pravedė pirmąjį savo posėdį. Jo žodžiai suteikia tam tikros vilties, nors ir nėra pilni pasitikėjimo šimtu procentų. „Teko papirmininkauti. LKL kiekvieną kartą, o čia – pirmas kartas. Pakankamai pavyko, geras buvo posėdis, visi susikaupę, supranta esamą situaciją. Nebuvo didelių prieštaravimų.“ – taip R. Milašius apibūdino savo pirmąjį posėdį. Nors ir pripažįsta patirtį Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią, beje, remia „Betsson“, jis supranta, kad ALK vadovavimas – tai visai kitas lygis. Klausimas, ar R. Milašius ketina siekti nuolatinio prezidento posto, išlieka atviras. Jis pats lygina šią situaciją su LKL darbu, pabrėždamas skirtingus iššūkius. Ar jis mato save šioje pozicijoje ilgalaikėje perspektyvoje, parodys laikas. Tačiau svarbiausia, kad posėdis praėjo sklandžiai, o dalyviai supranta situacijos rimtumą. Tai – bent jau žingsnis teisinga linkme. Šiuo metu svarbiausia, kad naujoji vadovybė susitelktų į esminius klausimus. Vienas jų – minėtas olimpinės atrankos turnyras. Ar pavyks sutelkti visas jėgas, pašalinti administracinius barjerus ir įrodyti FIBA, kad Lietuva yra patikimas partneris ir puikus šeimininkas? Tai didelis iššūkis, reikalaujantis ne tik krepšinio aistros, bet ir profesionalaus valdymo. Kodėl tai svarbu Lietuvai? Lietuvos krepšinio istorija turtinga ir didinga. Kiekvienas svarbus tarptautinis renginys, surengtas mūsų šalyje, tampa ne tik sporto, bet ir tautinės savimonės dalimi. Olimpiadė – aukščiausias krepšinio tikslas, o atrankos turnyras – kelias į ją. Tai galimybė įkvėpti naująją kartą, parodyti pasauliui mūsų aistrą ir profesionalumą. FIBA įspėjimas – tai ne bausmė, o proga susitelkti. Tai signalas, kad negalime atsipalaiduoti ir turime parodyti, jog esame verti pasitikėjimo. R. Milašiaus vadovaujama ALK turi ypatingą galimybę įrodyti, kad gali valdyti krepšinio laivą tvirtai ir užtikrintai. Jei pavyks sėkmingai organizuoti olimpinės atrankos turnyrą, tai bus dar vienas ryškus puslapis Lietuvos sporto istorijoje. Dabar svarbiausia – veikti. Ne svajoti, o daryti. Ne kalbėti, o įrodyti darbais. Ką parodysime FIBA ir pasauliui? Ar sugebėsime nustebinti savo organizuotumu ir aistra, ar tapsime dar vienu pavyzdžiu, kaip administraciniai nesklandumai gali pakišti koją net ir didžiausioms sporto svajonėms? Laikas parodys, o laikas – brangus.