De Zerbi užuomina: ar „Tottenham“ žvaigždės ruošiasi kelionei namo?
Roberto De Zerbi griežti žodžiai „Tottenham“ ekipai kelia aistras, o Jermaine'o Defoe atleidimas „Woking“ klube atveria naujus klausimus dėl žaidėjų motyvacijos
Stadionas tvyrojo įtampoje. Ne, ne ta maloni, kai sirgaliai vieningai palaiko savo komandą, o ta, kai oras sunkūs kaip prieš audrą. Kai kiekvienas perdavimas, kiekvienas prarastas kamuolys skamba kaip neišsakytas priekaištas. Tokia atmosfera, regis, apgaubė ne vieną Anglijos futbolo kampelį pastaruoju metu. Ir nors mūsų širdys plaka dėl lietuviškų spalvų aikštėje, negalime ignoruoti ir platesnio futbolo pasaulio pulsavimo. Šį kartą dėmesį patraukė du ryškūs, nors ir skirtingi, įvykiai: „Tottenham Hotspur“ strategas Roberto De Zerbi išsakyti griežti žodžiai apie žaidėjų pasitenkinimą ir buvusios Anglijos rinktinės žvaigždės Jermaine'o Defoe netikėtas pasitraukimas iš „Woking“ klubo trenerio pareigų. „Spurs“ persirengimo kambaryje – ne viskas rožėmis klota Roberto De Zerbi, garsėjantis savo ryžtingumu ir tiesmukiškumu, šį kartą nepagailėjo „Tottenham Hotspur“ žaidėjų. Jo žodžiai, pasklidę tarsi žaibu per futbolo pasaulį, skamba labai aiškiai: jei nesi laimingas ir nepaprastai didžiuojiesi vilkėdamas „Spurs“ marškinėlius, tavo vieta – ne čia. Tai ne tik kalbos, tai – signalas. Signalas apie galimas permainas, apie pasitikėjimo krizę, apie tai, kad klubas, siekiantis aukštumų, negali sau leisti turėti komandoje žmonių, kurių širdys neplaka su juo. Mums, lietuviams sirgaliams, tai svarbu, nes „Tottenham“ visada turėjo savo gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Kai didieji klubai dreba, tai jaučiasi ir mūsų namuose, prie televizoriaus ekranų. „Jei žaidėjas nėra laimingas ir didžiuojasi likdamas klube, jis turėtų išvykti.“ Šie De Zerbi žodžiai, nors ir tiesmuki, atspindi modernaus futbolo realijas. Daugiau nei bet kada anksčiau, žaidėjų fizinė ir psichologinė būklė yra svarbi. O kai kalbame apie tokį prestižinį klubą kaip „Tottenham“, kur kiekvienos rungtynės kelia didžiulius lūkesčius, tokie pareiškimai gali tapti lūžio tašku. Ar tai reiškia, kad jau yra žaidėjų, kurie svajoja apie kitus klubus? Ar De Zerbi bando sukurti naują komandos dvasią, atsisijodamas tuos, kurie nėra visiškai atsidavę? Tai klausimai, kurie sukasi galvoje kiekvienam futbolo aistruoliui. „Woking“ – kitoks scenarijus, bet ta pati problema? Tuo tarpu kitame Anglijos futbolo lygio pjūvyje, „Woking“ klube, situacija taip pat nebuvo rami. Buvęs Anglijos rinktinės puolėjas Jermaine'as Defoe, nors ir turintis legendos statusą, paliko trenerio pareigas šiame Nacionalinės lygos (National League) komandoje. Ir čia nebuvo staigus sprendimas. Pasak klubo futbolo direktoriaus Jody Brown, prieš Defoe išsiskyrimą su klubu, „visame klube kilo dideli susirūpinimai“. Tai rodo, kad problemos nėra tik didelių klubų privilegija. Net ir mažesnėse komandose, kurios, atrodytų, turėtų būti vieningos, gali kilti nesutarimai, abejonės ir galiausiai – neišvengiami pokyčiai. Jermaine'o Defoe karjera žaidėjo pozicijoje buvo įspūdinga. Jis žaidė tokiuose klubuose kaip „West Ham“, „Tottenham“ (taip, vėl tas pats klubas!) ir „Sunderland“, o jo įvartis per beveik 20 metų karjerą yra įspūdingas. Tačiau trenerio kelias dažnai būna daug sudėtingesnis. Nenuostabu, kad perėjimas iš žaidėjo statuso į trenerio – tai didelis iššūkis. Ir kai „dideli susirūpinimai“ tampa realybe, klubai priima sprendimus, kurie, nors ir skausmingi, yra būtini. Ar tai reiškia, kad Defoe nepasiteisino kaip treneris, ar tai tiesiog dar vienas pavyzdys, kad ne visada gebėjimai aikštėje atsispindi gebėjimuose valdyti komandą? Lietuviška perspektyva: ką mums tai reiškia? Kodėl šios naujienos svarbios mums, Lietuvos futbolo gerbėjams? Visų pirma, Anglijos Premier lyga ir Championship yra aukščiausio lygio varžybos, kurių rezultatus ir naujienas mes sekame su dideliu susidomėjimu. „Tottenham“ yra vienas tų klubų, kurį daugelis lietuvių sirgalių palaiko. Kai didžiojo futbolo pasaulyje vyksta tokie procesai, tai gali turėti įtakos ir mūsų suvokimui apie futbolą, apie žaidėjų karjeros vingius, apie trenerių darbą. Antra, tai parodo, kad futbolas, nepaisant didelių pinigų ir šlovės, vis tiek išlieka žmogiškas. Žaidėjų motyvacija, trenerių gebėjimai, klubų valdymas – tai aspektai, kurie lemia sėkmę. Ir kai matome, kaip garsūs vardai susiduria su sunkumais, tai mums primena, kad kelias į viršūnę retai būna tiesus ir lengvas. O kai kalbame apie žaidėjus, kurie palieka klubus, tai visada kelia klausimą: ar galėtų jie sužibėti kitur? Ar tai būtų naujas etapas jų karjeroje? Kas toliau? Roberto De Zerbi žodžiai „Tottenham“ klube tikrai sukels diskusijas. Tikėtina, kad artėjant vasaros perėjimų langui, sulauksime daugiau naujienų apie galimus žaidėjų pasikeitimus. Ar tai bus didelis pertvarkymas, ar tik smulkūs koregavimai – parodys laikas. O Jermaine'o Defoe atveju, belieka tikėtis, kad jis ras naują vietą, kur galės tęsti savo trenerio karjerą, galbūt su didesne sėkme. Futbolas yra nuolatinis judėjimas, nuolatinės permainos, ir mes, sirgaliai, galime tik stebėti šį didžiulį spektaklį, kuris vyksta tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose Anglijos stadionuose. Galbūt tai yra ženklas, kad futbolas grįžta prie esmės – aistros ir atsidavimo. Kai žaidėjas ar treneris jaučia, kad jo vieta nėra teisinga, geriau ieškoti kitos. Ir nors Lietuvoje, deja, kol kas neturime savo atstovų aukščiausiose Anglijos lygose, šios istorijos atspindi universalias vertybes, kurios svarbios bet kuriame sporte ir bet kurioje šalyje. Tai nuolatinis siekis tobulėti, būti geriausiam ir, svarbiausia, jausti pasididžiavimą tuo, ką darai.