Babaičenko bronzos kova: Juodkalnijos šūksnis ir lietuviška drąsa
Podgoricos dziudo arenose susirinkęs Juodkalnijos žiūrėjo, kaip Lietuvos jaunimas įveikia stipriausius Europos konkurentus. Tajus Babaičenko per kelias minutes
Šepečio kvepalai, šviesi arena ir tūkstančiai sukilusių Juodkalnijos žiūrovų — tai ne krepšinio grandynas, bet dziudo taurės finalinė burtų medžiaga. Vakar Podgoricos sporto salėje susibūrę Europos jaunimo dziudo čempionatui baigti, lietuviai parodė, kad drąsa kartais svarbesnė nei aukštumas. Tai nebuvo vien dar vienas turnyras, tai buvo įvykis, kuris priminė senovės graikų kovų dvasią: tikra pergale siekiama ne visada čempiono vietos, bet ir bronzos, jei tavo širdis stipri kaip akmuo. Kovoje su Europos elitu 4 lietuviai stovėjo ant starto linijos, o tarp jų — jaunasis karys Tajušas Babaičenko. Jo kelias į medalius buvo uždėtas ne tik iš pastangų, bet ir iš šalto kraujo. Ketvirtfinalyje jis susidūrė su bosnietu Imranu Guščiu, o pusfinalio rungtynėse per 1 minutę 17 sekundžių teko nusileisti Uzbekistano atstovui Bechruzbekui Rustambojevui. Tačiau varžybos dziidoje yra specialios: jos tęsiasi net ir po to, kai laikas baigiasi. Didžiausias iššūkis laukė mažajame finale prieš serbą Nikolą Obradovičių. Tai buvo ne tik technikos mūšis, bet ir charakterio duelinis. Lietuvos sportininkas sugebėjo įveikti patyrusią varžovą ir pasidabinti bronzos medaliu. Štai kaip atrodė jo kelias iki podiumo: Pergalės prieš Norvegiją: Fredrikas Holmas Solhaugas įveiktas aštuntfinalyje. Pergalės prieš Bosniją: Imranas Guščius nugalėtas ketvirtfinalyje. Nusileidimas Uzbekistanui: Bechruzbekas Rustambojevas per 1 min. 17 sek. nusirungtino pusfinalyje. Bet tai nebūtų pilna istorija be žiūrovo balsų ir salės vibracijos, kurią jausti galima tik būnant vietoje. Tai buvo momentas, kai Juodkalnija tapo lietuvių kareivių laimėjimo arena. Lietuviškos vertybės Kodėl šis įvykis svarbus? Nes jis parodo, kad jaunimas sugeba stovėti lygiai ant kojų prieš stipriausius Europos atstovus. Tai ne tik medalis, bet ir patirtis, kuri ateityje padės lietuviams tapti pasaulio čempionais. Dziudo sporte kiekviena kova yra nauja pradžiai, o ši — tapo svarbiausia sezono akimirka. Kas toliau? Bet tai ne galutinis žodis. Tajušas Babaičenko parodė, kad lietuvis gali būti drąsus kovotojas net ir prieš stiprius konkurentus. Juodkalnioje aresoje jis iškovojo savo teisę į bronzą, o tai reiškia, kad lietuvių dziudo komanda yra viena iš geriausių Europoje. Tai ne tik statistika, bet ir pasakojimas apie drąsą ir norą laimėti. "Dziudo sporte svarbu ne tik laimėti, bet ir kovoti iki paskutinio žingsnio." Bet tai ne viskas. Tai buvo vienas tūkstantojo meto įvykių epochos akimirka, kai lietuviai parodė savo galią ir charakterį. Jei kada nors norėtumėte pamatyti tikrą kovą, eikite į Podgoricą — ten jaučiasi dvasia, kurią sunku užgrobti.