Atamanas apie Lietuvą: „Pavojinga komanda, su Tubeliu ir Motiejūnu“
Turkijos rinktinės strategas Erginas Atamanas prieš lemiamą Pasaulio taurės atrankos dvikovą su Lietuva negailėjo pagyrų, tačiau ir įvardijo mūsų komandos stipr
Penktadienis. Tamsus vakaras Stambule, kurio oras jau pulsuoja neišsakytu įtampos laukimu. Dar keliolika valandų ir Nacionalinė krepšinio rinktinė stos į vieną svarbiausių savo kovų pastaruoju metu – Pasaulio taurės atrankos rungtynes su Turkija. Šis susitikimas – ne tik dėl taškų lentelėje, bet ir dėl garbės, dėl Lietuvos vardo skambesio tarptautinėje arenoje. Ir, žinoma, dėl to, kaip jį mato kiti. Šįkart žvilgsnį metame į kitą komandą – į Erginą Atamaną, turkų krepšinio strategą, žmogų, kurio vardas garsiai skamba Eurolygoje ir kuris šiuo metu galvoja, kaip sustabdyti mūsų komandą. Atamanas: „Mes turime savo sistemą, bet Lietuva – pavojinga“ Erginas Atamanas, garsėjantis savo atvirumu ir kartais net provokuojančiais pareiškimais, šįkart atrodo itin susikaupęs ir gerbiantis būsimus varžovus. Prieš didžiąją akistatą su Lietuvos rinktine, jis pasidalijo savo mintimis apie tai, ką mato ir ko tikisi. „Mūsų sistema aiški ir esu patenkintas mūsų pasirodymu kontrolinių mačų cikle. Žinoma, lyginant su Europos čempionatu, turime netekčių. Ypač – Šenguno nebuvimas atneš mums kokybinio ir žaidybinio skirtumo“, – atvirai kalbėjo Atamanas, pripažindamas, kad jo komanda taip pat nėra pilnos sudėties. Tačiau tai nereiškia, kad jis nurašo lietuvius. Atvirkščiai. „Lietuva – pavojinga komanda, turinti Eurolygoje žaidžiančių krepšininkų – Tubelį, Motiejūną, kurie patyrę“, – akcentavo turkų strategas, vardindamas du svariausius mūsų rinktinės žaidėjus, ant kurių pečių dažnai gula didžiausia atsakomybė. Tai nėra atsitiktiniai vardai. Juk tiek Jonas Valančiūnas, tiek Donatas Motiejūnas jau ne vienerius metus yra Eurolygos ir pasaulio krepšinio žemėlapio dalis, jų patirtis ir sugebėjimai – neabejotini. Atamanas taip pat pastebėjo ir bendrą Lietuvos rinktinės žaidimo lygį, nors ir pripažino, kad vardai nebūtinai atspindi visą komandos jėgą. „Galbūt nėra labai žinomi vardai, bet žaidžia gerą krepšinį“, – lakoniškai, bet taikliai apibendrino jis, palikdamas intrigą ir parodymas, kad jo akys mato ne tik pavardes ant marškinėlių, bet ir visos komandos dinamiką bei žaidimo kokybę. Lietuvos rinktinės kelias iki Stambulo Ši akistata su Turkija – ne tik atrankos į Pasaulio taurę dalis, bet ir svarbus bandymas įrodyti savo vertę po gana permainingo Europos čempionato. Nors tuomet nepavyko pasiekti pačių aukščiausių tikslų, rinktinė parodė charakterį ir gebėjimą kovoti. Dabar, su nauju treneriu Kaziu Maksvyčiu, komanda atrodo vis tvirtesnė, o žaidėjai, atrodo, atranda naują jėgą. Šis atrankos langas – puiki proga tai patvirtinti. Pasaulio taurės atrankos ciklas – tai ilgas ir sudėtingas maratonas. Kiekviena pergalė, kiekvienas taškas gali būti lemtingas. Lietuva, turinti ambicijų ir norinti vėl garsiai skambėti pasaulio krepšinio scenoje, privalo demonstruoti solidų žaidimą. Ir būtent tokios rungtynės su stipriomis komandomis, kaip Turkija, yra geriausias lakmuso popierėlis. Kas lemia svarbą? Šio mačo svarbą lemia ne tik kelialapis į Pasaulio taurę. Tai ir galimybė pamatyti, kaip Lietuvos rinktinė atrodo prieš vieną iš Europos krepšinio grandų, su treneriu, kurio autoritetas nekelia abejonių. Tai ir asmeninis iššūkis kiekvienam žaidėjui, įrodyti, kad jie verti atstovauti šalies garbę aukščiausiame lygyje. Ergino Atamano žodžiai, kad Lietuva yra „pavojinga komanda“, turėtų būti signalas ne tik Turkijos rinktinei, bet ir mums patiems. Tai priminimas, kad net ir be kelių svarbių žaidėjų, mūsų komanda turi potencialą ir gali nugalėti. Svarbu tik tinkamai pasiruošti, kovoti iki paskutinės sekundės ir išnaudoti visas turimas stiprybes. Šie metai apskritai yra kupini iššūkių. Nuo Europos čempionato finiše, iki šios Pasaulio taurės atrankos ir dar ateityje laukiančių turnyrų. Kiekvienas šūvis, kiekvienas perdavimas, kiekviena gynyba – visa tai rašo naują Lietuvos krepšinio istorijos puslapį. Ir norisi tikėti, kad šis puslapis bus kupinas pergalių ir įspūdingų akimirkų. Atamanas išskyrė Tubelį ir Motiejūną. Tai rodo, kad jis gerai pažįsta mūsų komandą, jos lyderius. Tačiau krepšinis – komandinis žaidimas. Ir kartais mažuosius herojus, kurie atlieka svarbius, bet ne tokius pastebimus darbus, lemia visą kovos eigą. Tikiuosi, kad penktadienio vakarą Stambule pamatysime būtent tokią Lietuvos rinktinę – vieningą, kovojančią ir nugalėtoją. Kodėl skaitytojas turėtų atsiminti šį įvykį? Nes tai yra ne tik eilinis atrankos mačas. Tai yra išbandymas, tai yra galimybė pamatyti, kaip mūsų komanda atrodo prieš vieną iš stipriausių Europos rinktinių, su strategu, kuris supranta žaidimą ir gerbia varžovus. Tai yra tas momentas, kai kiekvienas lietuvis krepšinio gerbėjas su nekantrumu laukia penktadienio vakaro. Ir nors Atamanas minimi tik du mūsų žaidėjus, aš norėčiau akcentuoti visą komandą. Juk krepšinis – tai daugiau nei tik pavardės. Tai – dvasia, tai – kova, tai – vienybė. Penktadienį mes, Lietuva, turime parodyti viską, ką sugebame geriausia. Nes atranka į Pasaulio taurę – tai darbas, kurį reikia atlikti iki galo. Tad, ponai iš Turkijos, galite ruošti savo strategijas, bet nepamirškite – Lietuva visada kovoja iki galo. Ir net jei vardai nėra tokie garsūs, žaidimas bus tikrai ne prastas. O gal net ir geresnis nei tikitės. Ar ne taip, pone Atamanai?