Ašaros Glazge: Britų plaukimo žvaigždės Adamo Peaty krūtinė – ne tik priemonė, bet ir kančių kelias
Olimpinis čempionas Adamas Peaty Glazge patyrė netikėtą nesėkmę 100 m krūtine rungtyje. Bronzos medalis ir emocingas kreipimasis į kritikus atskleidė gilų sport
Glazgo vandens sporto arenos šurmulys, aistringi sirgalių šūksniai ir tas neišvengiamas, elektrą laiduojantis jaudulys prieš startą – visa tai, kas sporte skamba kaip didybė ir triumfas, šį kartą Adamo Peaty atveju virto sunkia emocine kančia. 31-erių britų plaukimo superžvaigždė, pasaulio ir olimpinis čempionas, savo karjeros kertinėje – 100 metrų plaukimo krūtine – rungtyje netikėtai liko trečias. Bronzos medalis, kurį dauguma laikytų sėkme, jam tapo nesėkmės simboliu, o po finišo vandens gelmės tapo tikra ašarų upeliu. Neplanuotas posūkis vandens takelyje Sandraugos žaidynės Glazge, Škotijoje, turėjo būti dar vienas Adamo Peaty triumfo žygis. Jis – neabejotinai vienas garsiausių pasaulio plaukikų, ne kartą įrodęs savo pranašumą. Jo 100 metrų krūtine rezultatai dažnai buvo tokie įspūdingi, kad atrodė nepasiekiami kitiems. Tačiau sportas, kaip ir gyvenimas, neprognozuojamas. Šį kartą sėkmė nusišypsojo ne jam. Aukso medalį sensacingai iškovojo australas Samas Williamsonas, kurio rezultatas – 59,37 sekundės – tiesiog nubloškė visus lūkesčius. Peaty, kurio vardas jau seniai tapęs sinonimu greičiui ir ištvermei 100 metrų krūtine rungtyje, šį kartą finišavo su 59,57 sekundės rezultatu. Tai ir yra ta bronzos medalio vertė. Žinant jo pasiekimus, tokia „prastesnė“ vieta – tikra nesėkmė. Niekas, o ypač pats sportininkas, to nesitikėjo. Vandens gelmėse, kur jis paprastai jautėsi kaip žuvis vandenyje, jis pasijuto tarsi prarastas. Emocinis protrūkis ir kreipimasis į pasaulį Po finišo, kai rezultatai tapo aiškūs, Adamo Peaty veidas atspindėjo visą jo nusivylimą. Tai nebuvo tik sportinė nuoskauda. Tai buvo emocijų protrūkis, kurį sunku suvaldyti. Jis nesulaikė ašarų, kurios riedėjo jo skruostais, rodydamos, kokia didelė našta jam buvo ši nesėkmė. Bet svarbiausia – po šio emocinio protrūkio jis kreipėsi į žiniasklaidą ir, be abejo, į savo kritikus. „Kiek dar sportininkų turės tai išgyventi, kol žiniasklaida pasimokys?“ – retoriškai klausė jis, tarsi prašydamas supratimo ir empatijos. Jo žodžiuose skambėjo nusivylimas ne tik dėl asmeninės nesėkmės, bet ir dėl nuolatinio spaudimo, kritikos ir, jo manymu, neteisingo žiniasklaidos požiūrio į sportininkų patiriamas sunkias akimirkas. Jis tarsi klausė: „Ar tikrai suprantate, ką reiškia patirti tokią nesėkmę, kai esi įpratęs laimėti?“ Jo klausimas „Kokia viso to prasmė?“ skamba ne tik kaip nusivylimas konkrečia rungtimi, bet ir platesniu mastu. Kokia prasmė nuolat siekti tobulumo, kai vienas nesėkmingas pasirodymas gali sumenkinti visus ankstesnius pasiekimus ir tapti kritikos objektu? Tai klausimas, kuris turėtų susirūpinti ne tik žurnalistus, bet ir visą sporto pasaulį. Ar mes, kaip žiūrovai ir stebėtojai, mokame vertinti ne tik pergales, bet ir sunkias akimirkas, kurios formuoja tikrąjį sportininko charakterį? Adamo Peaty karjeros kontekstas ir reikšmė Adamas Peaty nėra eilinis sportininkas. Jis yra legenda. Jo vardas jau seniai įrašytas plaukimo istorijoje. Jis yra daugkartinis pasaulio rekordininkas, pasaulio ir Europos čempionas, o svarbiausia – olimpinis čempionas. Jo dominavimas 100 metrų krūtine rungtyje buvo toks akivaizdus, kad daugeliui atrodė, jog jis plaukia kitame greičio lygyje. Jo rezultatai dažnai viršydavo 57 sekundes, o tai yra tiesiog kosminis pasiekimas šioje rungtyje. Jo pasiekimai kalba patys už save: Olimpinis čempionas Daugkartinis pasaulio čempionas Daugkartinis Europos čempionas Pasaulio rekordininkas 100 m plaukimo krūtine Šis įvykis Glazge yra svarbus ne tik dėl to, kad jis galėjo sukelti emocinį išsiliejimą vienam geriausių pasaulio plaukikų. Jis svarbus ir dėl to, kad primena mums apie sporto žiaurumą ir neišvengiamą realybę – net ir didžiausi čempionai gali patirti nesėkmes. Tai taip pat yra perspėjimas žiniasklaidai ir visuomenei: sportininkai yra žmonės, jie patiria spaudimą, jie turi emocijas, jie turi teisę į silpnumo akimirkas. Reikalauti nuolatinio šimtaprocentinio pasirodymo ir smerkti už bet kokį nukrypimą nuo normos – tai ne tik nehumaniška, bet ir žalinga pačiam sportui. Kas slypi po bronzos medalio? Kodėl Adamas Peaty patyrė tokią nesėkmę? Įvairios teorijos gali sklandyti ore. Galbūt tai buvo nuovargis? Galbūt netinkama forma? O gal tiesiog stipri konkurencija, kurią simbolizuoja australas Samas Williamsonas? Nežinia. Tačiau svarbiausia ne tai, kas lėmė jo nesėkmę, o tai, kaip jis su ja susidoroja ir kaip visuomenė į tai reaguoja. Jo ašaros ir emocingas kreipimasis yra signalas. Signalas tiems, kurie nuolat matuoja sportininkus tik per pergalių prizmę. Jis parodo, kad už įspūdingų rezultatų ir auksinių medalių slepiasi didžiulis darbas, nuolatinė kova su savimi, su aplinkybėmis ir, deja, kartais su nepagrįsta kritika. Tai posūkis jo karjeroje, kuris gali tapti ir posūkiu visuomenės požiūryje į sportininkus. Šis įvykis Glazge – tai ne tik Adamo Peaty asmeninės istorijos dalis. Tai visos sporto bendruomenės pamoka. Pamoka apie empatiją, supratimą ir pagarbą. Nes galiausiai, ar ne svarbiausia, kad šie nuostabūs sportininkai, kuriuos mes taip žavimės, liktų žmonėmis, gebančiais ne tik skinti pergales, bet ir išgyventi bei atsitiesti po pralaimėjimo? Šaltiniai: TV3 Sportas, Sportas.lt