Alvarezas: „Atletico“ švilpukai ir tylūs nesutarimai – ar tai pabaiga?
Julianui Alvarezas antrą dieną iš eilės praleido „Atletico“ treniruotę. Tai tik dar labiau kursto kalbas apie jo galimą išvykimą ir kelia klausimus dėl ateities
Vakaras Madride, „Metropolitano“ stadiono atmosfera – dar gyva po dramatiškos dvikovos su „Villarreal“. 2:2 – rezultatas, kuris tikrai nepradžiugino „Atletico“ gerbėjų. Bet tai dar ne viskas. Nesibaigiantis sezonas, nuviliantis rezultatas ir vienas iš tų, kurie turėtų būti komandos žvaigždė, bet panašu, kad jo mintys jau toli nuo „Colchoneros“. Kalbu, žinoma, apie Julianą Alvarezą. Ir štai čia prasideda tikrasis serialas, kurio scenarijus rašomas tiesiai iš aikštės ir treniruočių centro. Šaltiniai, tokie kaip TV3 Sportas ir Sportas.lt, praneša – 26-erių argentinietis antrą dieną iš eilės praleido komandos treniruotę. Tai ne paprastas nesusipratimas, tai – signalas. Signalas, kuris garsiai skamba tarp Madrido gatvių ir futbolo aistruolių ausyse. Nesutarimų šešėlis Priežastys? ESPN, remdamasis savo informatoriais, kalba apie tęsiamus nesutarimus dėl galimo žvaigždės išvykimo. Tai reiškia, kad tai nėra spontaniškas sprendimas, o ilgalaikis procesas. Galbūt jau seniai brandinta mintis, kuri dabar randa savo išraišką tokiu drastišku būdu. Futbolininko ateitis „Atletico“ gretose – miglota. Ir ne tik dėl jo paties norų, bet ir dėl to, kaip jį mato klubas, kaip jį mato sirgaliai. Prisiminkime tą sekmadienį. „La Liga“ rungtynės su „Villarreal“. 2:2 – rezultatas, kuris, kaip minėjau, nebuvo džiuginantis. Bet dar svarbiau – kaip jį sutiko sirgaliai? Alvarezas buvo nušvilptas. Taip, tas pats Alvarezas, kuris turėtų būti komandos lyderis, tas, kurio dėka sirgaliai ateina į stadioną. Švilpukai – tai ne tik nepasitenkinimo išraiška, tai – nusivylimo, kartais net pykčio jausmas, kai tikiesi daugiau, o gauni... na, gauni tai, kas buvo sekmadienį. Kodėl tai svarbu? Šis įvykis nėra tik eilinis pranešimas apie žaidėjo nedalyvavimą treniruotėje. Tai – momentas, kuris gali lemti visą „Atletico“ sezono eigą ir Julianos Alvarezo karjeros kryptį. Kodėl? Nes tai parodo gilų lūžį. Tai rodo, kad tarp žaidėjo, klubo ir sirgalių atsirado ne tik trintis, bet ir rimtas nesusikalbėjimas. Kai sirgaliai, kurie turėtų būti didžiausia tavo parama, tave nušvilpia, tai palieka gilų pėdsaką. Tai gali sugriauti pasitikėjimą, motyvaciją, norą kovoti už šią komandą. Julianui Alvarezas – ne eilinis žaidėjas. Jis yra viena iš tų figūrų, ant kurių turėtų laikytis komandos ambicijos. Kai toks žaidėjas atsiduria ant išėjimo kelio ar bent jau rimtai svarsto tokią galimybę, tai reiškia, kad „Atletico“ gali prarasti ne tik talentą, bet ir lyderį. Tai gali turėti domino efektą – kiti žaidėjai gali pradėti svarstyti savo ateitį, o klubo ambicijos gali subliukšti kaip muilo burbulas. Galbūt tai yra tas posūkis, po kurio kelio atgal jau nebus. Galbūt tie švilpukai ir tylūs nesutarimai yra pradžia pabaigos. Futbole visko būna, bet kai tokie incidentai tampa vieši, tai rodo, kad situacija yra rimta. Tai ne tik žaidėjo ir klubo santykiai, tai – ir sirgalių lūkesčiai, kuriuos reikia pateisinti. Ir šiuo metu, panašu, kad Alvarezas ir „Atletico“ sirgaliai yra skirtingose barikadų pusėse. Ką darys Alvarezas? Ir ką darys „Atletico“? Vienas iš svarbiausių klausimų – ar Julianas Alvarezas dar žais už „Atletico“? Ar jis ras savyje jėgų atlaikyti spaudimą, įrodyti, kad jis vertas tos uniformos, ar vis dėlto pasirinks naują startą kitur? Galbūt tai bus didelis Europos klubas, galbūt grįžimas į Pietų Ameriką, o galbūt netikėtas posūkis. Kol kas aišku tik viena – jo ateitis yra neapibrėžta. „Atletico“ taip pat stovi prieš svarbius sprendimus. Ar jie bandys išsaugoti žaidėją, kurio širdis, atrodo, jau nebe „Metropolitano“? Ar jie ieškos naujo sprendimo, naujo pirkimo, kuris galėtų užpildyti Alvarezo paliktą vietą? Tai bus sudėtingas pasirinkimas, nes rasti tokį talentą nėra lengva, ypač jei jis jaučiasi nepageidaujamas. Šis įvykis – tai ne tik apie futbolą. Tai apie žmones, jų jausmus, lūkesčius, nusivylimus. Tai apie tai, kaip vienas žaidėjas gali tapti simboliu visų tų nesutarimų, kurie kartais kyla tarp komandos, jos gerbėjų ir tų, kurie siekia aukštumų. Galime tik spėlioti, kas slypi už šių durų. Bet vienas dalykas yra aiškus: Julianas Alvarezas ir „Atletico Madrid“ – tai istorija, kuri artėja prie savo kulminacijos. Ar tai bus laiminga pabaiga, ar liūdna – parodys laikas. Bet šiuo metu, kai jis antrą dieną iš eilės nedalyvauja treniruotėje, atrodo, kad jis jau ruošiasi atsisveikinimui. Likusios rungtynės, likę treniruotės – viskas bus stebima su dideliu susidomėjimu. Ar dar pamatysime Alvarezą su „Atletico“ marškinėliais? Ar sirgaliai jam atleis, o jis atleis sirgaliams? Tai klausimai, į kuriuos atsakymų dar teks palaukti. Bet viena aišku – šis sezonas Madrido „Atletico“ bus prisimenamas ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl šių vidinių dramų.