Lietuvos 19-mečių rankinio rinktinė užėmė 9 vietą „European Open“ turnyre

Lietuvos vaikinų (iki 19 metų) rankinio rinktinė dalyvavo Geteborge (Švedija) vykusiame „European Open“ turnyre. Jame rungtyniavo vienuolika rinktinių iš Europos bei Egipto.

Jaunieji Lietuvos rankininkai per 8 rungtynes iškovojo vieną pergalę, kartą sužaidė lygiosiomis, patyrė šešis pralaimėjimus ir galutinėje rikiuotėje su 3 taškais užėmė 9 vietą. Lietuviai pralenkė Nyderlandų (3 tšk.) ir Suomijos (3 tšk.) rinktines.

Čempionais tapo Ispanijos rankininkai, finale 31:30 įveikę Islandijos bendraamžius. Bronzą iškovojo kroatai, 33:30 pranokę turnyro šeimininkus švedus. Toliau išsirikiavo Lenkijos (10 tšk.), Egipto (9 tšk.), Farerų salų (8 tšk.) ir Estijos rinktinės (6 tšk.).

Pirmajame čempionato etape, A grupės varžybose, Lietuvos rinktinė patyrė penkis pralaimėjimus – 18:23 lenkams, 15:20 egiptiečiams, 12:20 estams, 13:26 ispanams ir 13:21 islandams. Antrame etape, kovoje dėl 5-11 vietų, Lietuvos rankininkai 11:16 pralaimėjo Farerų salų rinktinei, 17:16 įveikė olandus ir sužaidė lygiosiomis 12:12 su suomiais.

Šiame turnyre rungtynės trukdavo du kėlinius po 20 minučių.

Rezultatyviausiai Lietuvos rinktinės gretose žaidė 23 įvarčius pelnęs Paulius Čėsna, tarp rezultatyviausiųjų turnyro žaidėjų užėmęs 9 vietą. Simas Butkus pelnė 19 įvarčių, Benediktas Labutis – 17, Artūras Budraitis ir Andrejus Frolovas – po 10, Lukas Morkūnas – 9, Dominykas Bukantas – 7, Lukas Velykis – 4, Vilius Marcinkevičius, Nikita Sokolovas ir Nojus Žilinskas – po 3, Vilius Dirgėla – 2, Gvidas Urbonas – 1. Rinktinės vartus gynė Nojus Žalnieraitis ir Oskaras Jasudas. Pastarąjį komanda išrinko geriausiu Lietuvos rinktinės rankininku.

„Gavome labai daug patirties, nes turnyre susirinko rimta rinktinių kompanija. Šešios iš jų ruošiasi pasaulio jaunimo čempionatui, kitos irgi turi daug ambicijų būti Europos geriausiųjų tarpe. Patirties trūkumas sutrukdė geriau startuoti čempionate, bet antrame etape, įdėjus daugiau pastangų, parodėme, kad galime pasiekti geresnių rezultatų“, – sakė balandžio mėnesį U19 rinktinės vairą perėmęs Lietuvos vyrų rinktinės treneris Gintaras Savukynas.

– Kaip vertinate pasiektus rezultatus „European Open“ turnyre?

– Pasirodėme pagal galimybes. Pirmame etape aiškiai pasimatė patirties trūkumas, nes daug vaikinų neturi tarptautinių varžybų patirties. Antrame etape jau kibome į atlapus visiems varžovams. Susitikime su Farerų salų rinktine po pirmo kėlinio buvo lygu ir tai buvo pirmas pozityvus ženklas. Kitose rungtynėse su olandais jau buvo visai kita emocija, kitas nusiteikimas ir pastangos aikštelėje. Matant tokias permainas turnyro eigoje, pergalė prieš Nyderlandų rinktinę yra visiškai logiška. Paskutinės rungtynės su suomiais galėjo visaip susiklostyti. Iki finalinės sirenos likus apie 10 sekundžių neįmetėme nuo 6 metrų, bet pačioje pabaigoje ir patys galėjome praleisti, kai mus išgelbėjo vartininkas. Manau, tai sąžiningas rezultatas ir tomis lygiosiomis džiaugiamės, nes jos mums lėmė aukštesnę vietą. Be to, nesinorėjo turnyro baigti blogu prieskoniu.

– Ko daugiausia turnyre pasisėmė jaunieji Lietuvos rankininkai?

– Patirties ir dar kartą patirties. Tai didžiulės pamokos ir didžiulė patirtis iš arti pamatyti kaip kovoja jų bendraamžiai iš Europos elito rinktinių, kaip jie sąveikauja rungtynėse. Dvikovos su tokiomis rinktinėmis kaip Ispanija, Islandija, Lenkija, ir kitomis, esančiomis aukštame lygyje, parodė fizinio ir techninio pasirengimo bazių skirtumus.

Netgi tos pačios Estijos jaunimo rinktinės visi rankininkai žaidžia aukščiausios Estijos lygos klubuose, kai kurie rungtyniauja ir Baltijos lygoje. Tuo tarpu mes rinktinėje turėjome tik keturis rankininkus – Paulių Čėsną, Simą Butkų, Benediktą Labutį ir Nojų Žilinską – žaidžiančius Lietuvos rankinio lygoje. Visi kiti žaidžia Pirmoje lygoje ir skirtumas tarp jų yra nemažas. Aukščiausioje lygoje rungtyniaujančių žaidėjų veiksmuose daugiau pasitikėjimo savimi ir disciplinos bei mažiau avantiūriškų sprendimų.

Čėsna jau yra įsitvirtinęs ir vyrų rinktinėje, Butkus irgi jau vilkėjo nacionalinės rinktinės marškinėlius draugiškose rungtynėse bei dalyvavo pasirengimo etapuose. Gaila, kad Švedijoje jaunimo rinktinei negalėjo padėti ant suaugusiųjų rinktinės slenksčio esantys Tomas Boguševičius ir Matas Kairys bei dar keli rankininkai.

– Kuriose srityse mūsų jauniesiems rankininkams labiausiai reikia tobulėti?

– Tobulėjimas turi vykti kiekvieną dieną, kasdieniame darbe treniruotėse. Tai vyrams nuolat kartojau dar praėjusioje treniruočių stovykloje balandį. Visą bazę jie turi pasidaryti klubuose, nes per kelias dienas rinktinės stovykloje tu nepakelsi nei jų fizinių savybių, nei įkalsi technikos elementus. Klubų treneriai turėtų kreipti daug didesnį dėmesį fiziniam bei techniniam pasirengimui, kad rinktinėje liktų tik dėliotis taktinius dalykus ir nereiktų jų mokinti kaip atlikti perdavimą.

Privalome išsireikalauti, kad kokybiškas darbas vyktų reguliariai. Fizinis pasirengimas yra nepertraukiamas procesas ir jeigu tu pasibaigus sezonui mėnesį nieko neveiki, tu neturi šansų gerai sužaisti su tokiais galingais varžovais. Su fiziškai stipresniais varžovais tau reikia dvigubai daugiau charakterio, reikia stabilaus žaidimo, kai aikštelėje tvyro įtampa, o tau reikia laimėti. Viso to knygutėje nepaskaitysi, tai yra įdirbis aikštelėje. Turi atvažiuoti gerai pasiruošęs, nes per penkias dienas sužaidėme net 8 rungtynes. Nors kėlinys truko 20 minučių, reikėjo nuo švilpuko iki švilpuko kaltis su visais varžovais ir individualus pasiruošimas turnyrui turėjo prasidėti ženkliai anksčiau, negu rinktinės stovykla. 

Vyrams palinkėjau įdėti kuo daugiau individualaus darbo, kad galėtume priartėti prie tokio lygio, kokį pamatėme iš arti. Vyrai tikrai namo parvažiavo ne tuščiomis ir labai tikiuosi, kad jie šią patirtį panaudos žaisdami klubuose.

– Daugelis Europos valstybių jau senokai įkūrė rankinio centrus ar gimnazijas kur surenkami perspektyviausi šalies rankininkai. Gal ir Lietuvoje pasiteisintų toks modelis?

– Rankinio centrai nėra jokia naujiena. Toks modelis egzistavo ir nepriklausomybės pradžioje, kai geriausieji buvo surenkami į vieną vietą ir kryptingai ruošiami ne vienerius metus. Kaip pavyzdį galima paimti tą Lietuvos rinktinę, kuri žaidė 1997 m. pasaulio čempionate. Visi rinktinės žaidėjai buvo paruošti Kauno ir Šiaulių jaunimo rengimo sistemose ir vėliau žaidė stipriausių šalies klubų Kauno „Granito“ ir Šiaulių „Tauro“ gretose.

Tokią patirtį perėmė daug šalių, sukūrusių rankinio akademijas ar centrus, nesvarbu kaip juos pavadinsi. Kiekviena šalis šį modelį adaptuoja pagal save. Pavyzdžiui, lenkai stengiasi surinkti jaunimo rinktines bent kas du mėnesius ir viską sudėjus, per visus metus jie kartu dirba apie 50-60 dienų. Kiekviena stovykla baigiama draugiškomis rungtynėmis. Tai jeigu Europos jaunimo čempionatus laikytume tarsi egzaminais, tai jie kontrolinių darbų prieš egzaminus pasidaro ne vieną ir ne du. Ir taip su rankininkais dirbančias valstybes galima vardinti ir vardinti. Šveicarija ar Nyderlandai taiko kitokį modelį, kai rankinio centre surinkti rankininkai dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, o savaitgalį grįžta namo ir atstovauja savo klubui. Tai irgi duoda gerus rezultatus, nes tu nuolat seki jauną žaidėją ir gali individualiai jam pritaikyti pasirengimo planą.

Turime išsigryninti ir parengti mūsų šaliai tinkamiausią jaunųjų rankininkų ruošimo sistemą, atsižvelgdami kokius turime resursus. Deja, šiandien turime tokias realijas, kad per pora trumpalaikių rinktinės stovyklų per sezoną, paruošti tinkamai rinktinės yra tiesiog neįmanoma. Vieningo centro įkūrimas būtų vienas iš sprendimų. Manau, kad tai aktualu visoms sporto šakoms, nes esame nedidelė šalis ir sunku paruošti daug talentingų sportininkų, ypač komandinėse sporto šakose.

Jeigu norime gerų rezultatų, turi keistis valstybės požiūris į sportą. Turi būti skiriamas didesnis finansavimas ir jaunių bei jaunimo rinktinėms, atstovaujančioms Lietuvai svarbiausiose tarptautinėse varžybose, nes kitaip neparuošime sportininkų nacionalinėms rinktinėms. Jau būtų laikas nustoti dairytis į praeitį ir praeities pasiekimus, o pradėti iš esmės spręsti ateities klausimus.

rankinis.lt

The post Lietuvos 19-mečių rankinio rinktinė užėmė 9 vietą „European Open“ turnyre first appeared on Sportas24.